Per pastaruosius penkerius metus Aistės vardą išgirdo visas pasaulis, tačiau pradžia, prisipažįsta ji, nebuvo lengva. Nors Vilkaviškyje užaugusi moteris buvo geriausia mokinė, į Muzikos ir teatro akademiją neįstojo iš pirmo karto, o kai antrame kurse suvaidino filme „Sangailės vasara“, apdovanojimą gavo iš pačios Natalie Portman rankų. Moteris net neturėjo vakarinės suknelės – tuomet dar niekam nežinomą aktorę paskutinę minutę vienintelis sutiko papuošti Juozas Statkevičius.
Šiandien Aistė jaučiasi stipri, tačiau nesigėdija prisipažinti, kad jos gyvenimas priminė amerikietiškus kalnelius. Vieną dieną ji dalyvaudavo Šanchajuje vykstančioje Gala vakarienėje ir gerdavo šampaną su kino pasaulio elitu, o kitą dieną pati pilstydavo taures paprastų žmonių gimtadieniuose dirbdama padavėja ar pūsdama balionus vaikų šventėse. Finansinis nestabilumas ir nuolatinė baimė tapti nereikalingu yra daugumos pradedančiųjų aktorių gyvenimo dalis.
„Buvo labai sunkių momentų. 2015–ieji buvo pilni visko, „Sangailės vasara“, filmavimai Peterburge, baigiau akademiją... Ir tada – bang – nieko. Absoliučiai nieko. Mane išlaikė tėvai. Gaudavau kažkokių pavienių pavaidinimų, bet tik tiek. Eidavau į renginius, šypsodavausi, kaip viskas smagu, kaip viskas gražu, bet, žinoma, kad savivertė ir pasitikėjimas savimi smuko. Smuko be galo“, – nelengvą gyvenimo etapą LNK laidoje „Bus visko“ prisiminė aktorė.
Tuomet aktorė gavo netikėtą kvietimą į Senojo žemyno „Oskarais“ vadinamą Europos kino apdovanojimų renginį, kuris kasmet sutraukia didžiausius kino autoritetus iš viso pasaulio. Juose dalyvauti jaunam aktoriui yra didžiulė garbė ir puiki galimybė užmegzti naudingas pažintis. Aistės bičiulis pasiūlė nemokamą pastogę, tėvai nupirko bilietą į Berlyną, o vizitines korteles aktorė nusprendė pasidaryti pati.
Rankų darbo kortelės Aistei atnešė tokią sėkmę, apie kurią niekada nebūtų net drįsus svajoti. Įtakingas režisierius neprisiminė Aistės, tačiau jį taip sužavėjo rankų darbo vizitinė kortelė, kad, radęs ją kišenėje, nusprendė parašyti lietuvei.
„Praėjo pusę metų ir gaunu žinutę per „Facebook“. Sako, labas, aš nešiau savo kostiumą į valyklą ir radau kortelę. Mes buvom kažkur susitikę festivaliuose 2015 metais. Pamačiau tavo kortelę ir noriu tau parašyti, nes ji rankų darbo“, – neįtikėtiną istoriją pasakoja Aistė.
Su režisieriumi užsimezgė platoniška draugystė, jie vienas kitą pasveikindavo su Kalėdom ir gimtadieniais per socialinius tinklus, bet nieko daugiau. Ir štai po metų Aistė sulaukė kvietimo įteikti geriausio animacinio filmo apdovanojimą. Lietuvė taip nuoširdžiai sirgo už nugalėtojus, kad atplėšus voką nesuvaldė nuoširdaus džiaugsmo ir tikromis emocijomis pavergė visko mačiusią publiką. Vėliau ji gavo kvietimą vesti ir pačius apdovanojimus.
Aistė sako norinti palinkėti visiems drąsiai svajoti, garsiai kalbėti apie savo norus, atkakliai siekti tikslų ir tikėti, kad nėra nieko neįmanomo. Sako, jei mergaitė iš Vilkaviškio, pasigaminusi rankų darbo vizitines korteles, galėjo vesti Europos kino apdovanojimus, tai ir jūs galite visas savo svajones paversti realybe.
„Aš pagaliau pradėjau didžiuotis, kad esu iš Vilkaviškio. Tai yra mano šaknys ir mano išskirtinumas. Supratau, kad mano Vilkaviškis yra nuostabiausia mano dalis. Pamažu aš atgaminau tą pasididžiavimo jausmą ir supratau, kad Lietuva yra mano išskirtinumas, kad be Lietuvos aš nebūčiau tokia“, – šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK, laidoje „Bus visko“ kalbės aktorė Aistė Diržiūtė.
