Tėvo dienos išvakarėse 15min kalbintas buvęs garsus krepšininkas R.Javtokas sako, kad iki šiol puikiai prisimena tą akimirką, kai tapo tėvu.
„Tai buvo nuostabi akimirka. Nuostabu vien tai, kad supranti esąs tėtis“, – šypsosi Robertas.
11-metę dukrą Gretą, devynerių sūnų Simą ir dvejų metų Domą su žmona Vilma Javtokiene auginantis R.Javtokas neslepia, kad visada svajojo apie didelę šeimą. Kadangi augo su vyresniu broliu Artūru, žinojo, kad vienu vaiku tikrai neapsiribos.
„Bent jau du vaikus tai tikrai norėjau turėti. O išėjo trys ir labai džiaugiuosi, jog pralenkiau pirminius planus. Neįsivaizduoju, kas gali būti geriau už akimirkas, kai gauni bučinį, apsikabinimą ar jų pieštą paveiksliuką. Tai yra pats didžiausias gyvenimo džiaugsmas“, – nusišypso trijų vaikų tėtis.
Vaikus auklėja griežtai
Buvęs krepšininkas Robertas Javtokas pasakoja, kad buvo auklėtas labai griežtai. Visgi ir pats nebuvo itin paklusnus.
„Tikrai nebuvau pats geriausias vaikas, nėra čia ką slėpti (juokiasi). Kiekvienas paauglys išgyvena tokį etapą, kai norai nesutampa su tėvų vizijomis. Jie mane skatino žaisti krepšinį, o kadangi draugai ėmėsi kitokių veiklų, man irgi norėjosi išbandyti ką nors kito. Bet jie priėjo prie bendros išvados – krepšinis ir nieko kito“, – prisimena R.Javtokas.
Visgi dabar už parodytą kelią žinomas krepšininkas tėvams negaili padėkos žodžių. Tad ir savo vaikus stengiasi auklėti griežčiau, nors dėl to kartais tenka pakovoti su žmona.
„Mūsų šeimoje tradicinis atvejis, kai mama leidžia viską, o tėtis – nieko. Tikrai esu griežtas. Jeigu šeimoje ir kyla kokių konfliktų, tai tik dėl to, kad aš esu griežtesnis nei žmona. Žinoma, kartais moku būti ir švelnesnis (juokiasi). Bet stengiuosi, kad jie mane mylėtų ir vėliau padėkotų. Tikiuosi, ateityje supras ir įvertins“, – nusijuokia Robertas.
Vienas iš dalykų, kuriuos R.Javtokas siekė įdiegti šeimoje – nuo mažens aktyvus gyvenimas.
„Visada norėjau, kad vaikai sportuotų, būtų aktyvūs, – sako Robertas. – Iki dešimties metų jie galėjo rinktis tas sporto rūšis, kurias norėjo: nuo futbolo, lauko teniso iki atletikos. Bet sūnų Domą teko kiek paskatinti, kad žaistų krepšinį. Dabar jau lanko savo noru, bet buvo akimirkų, kai reikėdavo ir atkakliau paraginti.“
Visgi jam, kaip ir kiekvienam tėvui, svarbiausia, kad vaikai gerai mokytųsi, būtų pagarbūs ir laimingi. „Kai vaikai laimingi, patenkinti, sveiki, didžiausia jų padėka yra šypsena. Džiaugsmas juos auginant atperka viską“, – sako krepšininkas.
Didžiausias medalis – žmonai Vilmai
Ir nors R.Javtokas stengiasi kaip įmanoma daugiau laiko pabūti su šeima, pabrėžia – visi laurai dėl jų vaikų turėtų būti skiriami žmonai Vilmai. Būtent jai teko ir didžioji dalis bemiegių naktų, ir didesnieji vaikų kaprizai.
„Mano žmona žinojo, kad tekant už profesionalaus krepšininko, jai teks prisiimti didžiuosius sunkumus. Aš bemiegių naktų neturėjau daug, gaudavau fejerverkus, kai reikėjo džiaugtis. Tad medalį atiduodu jai“, – pripažįsta Robertas.
Situacija šiek tiek pasikeitė tik tada, kai baigęs krepšininko karjerą jis tapo „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Visgi iki šiol tenka vos ne kasdien važiuoti į Kauną.
„Tad ir vaikams būna sunku priprasti prie mano ritmo. Suprantu, kad jiems nelengva persiorientuoti, tad būna, kad ir nepavyksta visų situacijų sukontroliuoti“, – neslepia R.Javtokas.
Bet kiekvieną laisvą akimirką šeima stengiasi leisti kartu, o savaitgalius dažniausiai sutinka sodyboje.
