„Vietos, kurios riboja žmogaus laisvę, negali, mano manymu, teikti džiaugsmo. Ten vykau, nes adventas toks metas, kai privalome dalintis ne tik materialiais dalykais, bet ir gerumu, dėmesiu vieni kitiems. Norėjau būti ten, kur džiaugsmo nėra per daug. Jau lankiausi senelių namuose, gyvūnų prieglaudoje, norėjosi aplankyti tuos, kurie turi ribotas galimybes matytis su savo šeima, artimaisiais, draugais ir yra savotiškame gyvenimo užribyje“, – portalui Žmonės.lt apie apsilankymą tardymo izoliatoriuje kalbėjo R.E.Mazurevičiūtė.
Anot tituluotos gražuolės, įkalinti vaikinai nepasirodė kažkuo kitokie nei jų bendraamžiai už įkalinimo įstaigos sienų. Jie draugiškai bendravo, netgi pakvietė Rūtą Elžbietą pažaisti šaškėmis. „Svečiavausi neilgai, vos kelias valandas. Per tą laiką vaikinai parodė savo gyvenamąsias patalpas. Prisipažinsiu, kad įsivaizdavau šiurpesnį vaizdą, bet buvau nustebinta. Kambariuose buvo po televizorių, patalpos suremontuotos, todėl atrodė kaip studentiškas bendrabučio kambarėlis ir tikrai gana tvarkingas. Matyt, žinojo, kad sulauks svečių“, – juokėsi mergina.
Ten apsilankiusi R.E.Mazurevičiūtė sužinojo, kur įkalintieji leidžia laisvą laiką. Pasirodo, kad daugelis labai mėgsta sportuoti, todėl didžiąją laiko dalį leidžia treniruoklių salėje. Taip pat ten yra patalpa, kurioje žaidžiamas tenisas, krepšinis. „Nuteistieji, kuriuos lankiau, netgi turi teisę dirbi ir už tai gauti piniginį atlygį. Paklaususi, kur išleidžia pinigus, sužinojau, jog aptvertoje teritorijoje yra parduotuvėlė, kurioje galima apsipirkti. Vaikinai prisipažino, kad kaip tik prieš man atvažiuojant tą ir padarė“, – pasakojo įspūdžius Rūta Elžbieta.
Mergina liko sužavėta sužinojusi, kad yra virtuvėlė, kur vaikinai patys gaminasi valgyt. Jai buvo įdomu, kaip vaikinai sugeba be pykčių gaminti maistą. Prižiūrėtoja išdavė paslaptį, kad vaikinai susiskirsto komandomis, o lauke net patys užsiaugina daržovių.
„Trečiadienį savo virtuvėlėje leido pašeimininkauti ir man. Buvo smagu drauge susėsti prie bendro stalo. Ypač nustebau, kai sužinojau, jog įkalinimo įstaigoje vaikinai turi galimybę įgyti profesiją. Vienas jų pasidžiaugė, jog įgijo kepėjo specialybę, kitas – baldų apdailos meistro. Nuteistieji turi auklėtojas, kurios rengia edukacinius užsiėmimus. Dažniausiai vyrai nelinkę kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, tačiau išgirdau, jog tie, kurie turi šeimas, labai jų ilgisi, nes gali susitikti tik kartą per mėnesį. Pagalvojau apie save, kai artimų ir mylimų žmonių nematau kiek ilgiau, tuoj stveriu telefoną, skambinu arba važiuoju susitikti. Taip pat elgiasi ir maniškiai, tuoj žinutė ar skambutis, kad susižinotume vieni apie kitus“, – savo asmeninę patirtį su įkalintųjų lygino tituluota gražuolė.
Daug žmonių mano, kad jei kartą žmogus paslysta ir atsiduria įkalinimo įstaigoje – nieko iš jo gero ateityje nelauk. R.E.Mazurevičiūtė su tuo nesutinka: „Nemanau, kad žmogus kartą gyvenime paslydęs neturi galimybės vėl pakilti. Svarbu, kas šalia tokio žmogaus yra, kai jam reikia pagalbos, ar tie, kurie nugramzdina, ar tie, kurie padeda.“
Rūta pasakojo klaususi vaikinų, ar jie žada keisti savo gyvenimo būdą, grįžę į įkalinimo vietos. Keletas prasitarė, jog jau dabar apie tai galvoja ir tvirtai yra sau pasakę, jog atgal grįžti nenori. „Ko išmokau apsilankiusi šioje įstaigoje? Kad reikia saugoti savo laisvę ir pagalvoti apie kiekvieną gyvenimo žingsnį ir poelgį, kad dėl to netektų graužtis visą likusį gyvenimą. Ir kaip liaudis sako, po nakties ateina diena, todėl niekada nereikia prarasti optimizmo ir vilties. To ir palinkėčiau advento laikotarpiu vaikinams“, – portalui Žmonės.lt teigė mergina.
