O visa istorija prasidėjo tuomet, kai Didžiuosiuose Pupojuose gyvenantys žmonės sumanė suremontuoti itin prastą, duobėtą kelią, vedantį link pagrindinio kelio.
„Mes, visi kaimynai, surinkome pinigus, nes iš savivaldybės nesulauksi pagalbos, ir norėjome tiesti asfaltą. Atvažiavo greideris, bandėme sulyginti duobes. Tačiau priartėjęs prie vieno kaimyno sklypo, jis buvo priverstas sustoti – kaimynas Donatas Skulskis krito kryžiumi ant gatvės rėkdamas, kur važiuojam, kodėl ardome jo sklypą... Tad jau 6 metus niekaip negalime susitvarkyti bendros gatvės“, – 15min pasakojo Nerijus Juška.
Neilgai trukus toji bendra gyvenvietės gatvė, anot Nerijaus, netikėtai tapo šio kaimyno nuosavybe.
Užuot iki pagrindinio kelio važiavę 300 metrų, turime važiuoti daugiau kaip 2 km siaurais sodų keliukais... Neduok Dieve, jei kas priešprieša atlėktų, ten telpa tik vienas automobilis.
„Netrukus po konfliktų dėl remonto, atsirado tvora ir gatvė buvo uždaryta. Vėliau buvo pastatyti ženklai „privati valda“, po to draudžiamieji – plytos. Taip pat čia atsirado ir kliūtys – užversti medžiai, šiferis... Tad užuot iki pagrindinio kelio važiavę 300 metrų, turime važiuoti daugiau kaip 2 km siaurais sodų keliukais... Neduok Dieve, kad kas priešprieša atlėktų, ten juk telpa tik vienas automobilis. O kokio gaisro atveju būtų išvis tragedija, niekas nepravažiuotų“, – pasakojo jis.
Be to, pagal sodų bendrijos įstatymus, į gyvenvietę privalo būti daugiau nei vienas įvažiavimas.
Tačiau šioje situacijoje gyventojai jaučiasi bejėgiai. Nerijus Juška sako, kad nors neteisybė ir akivaizdi, bet padaryti niekas nieko negali – policija atvažiuoja ir tik gūžčioja pečiais: „Donatas turi labai didelį stogą virš savo galvos, pamokytas savo vaikų, prokurorų, kaip reikia kalbėti ir ką daryti. Juk jau tiek metų mes einame per teismus ir visi mūsų skundai nusėda savivaldybės stalčiuose, dingsta...“
Dabar situacija kiek geresnė, teismai pagaliau atkreipė dėmesį į gyventojų skundus, tačiau jų nutartys šiam kaimynui, atrodo, negalioja.
„Kol neįsikišo viešumas, kol nepakviečiau televizijos, gaudavom į vienus vartus... Teismai net nežiūrėdavo mūsų skundų. O vėliau, kai pradėjome garsiau kalbėti, teismai ėmė kitaip reaguoti, gal kažkas išsigando, pradėjome bylas laimėti. Bet ir tai nepadeda. Buvo net atvažiavęs politikas Valdas Benkunskas, išgriovė, išpjaustė tvoras, atvažiavo greideris, pašalino kliūtis. Tačiau praeina keli mėnesiai ir vėl barikados, vėl užgrobta žemė, vėl viskas nuo nulio“, – tikino Nerijus Juška.
Praeina keli mėnesiai ir vėl barikados, vėl užgrobta žemė, vėl viskas nuo nulio
Nuo lapkričio 16-osios kelias vėl buvo nepravažiuojamas. Anot N.Juškos, D.Skulskis iškirto jam juridiškai nepriklausančiame sklype medžius ir užvertė skersai kelią.
„Gatvė tęsiasi, tada 30–50 metrų išnyksta, ir vėl toliau tęsiasi. Tai mums su malūnsparniu skraidyti per tą vietą? Ten kažkokia juodoji skylė?“ – nusivylęs kalbėjo N.Juška.
Su pačiu kaimynu kalbėtis, Nerijus sako, yra bergždžias reikalas: „Šneki viena, jis kalba visai ką kita. Primeni, kad teismas panaikino kadastrinius matavimus, o jis sako, kad turi popierius, kurie viską leidžia.“
Tad visi gyventojai, norintys galiausiai išspręsti šią, tiek metų trunkančią problemą, vis atsimuša į sieną.
„Bandydami spręsti situaciją dėl užverstos gatvės rašėme raštus Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo departamentui – jokių rezultatų. Išsikvietėm policiją – jokių rezultatų. Nuo pirmadienio kreipėmės į Želdinių skyrių. Želdinių skyrius kreipėsi į Teisės skyrių, tas – vėl į Saugaus miesto departamentą – jokių rezultatų. Tik vieni pas kitus siuntinėja... – teigė Nerijus. – Kas baisiausia, kad mes priversti su tuo kovoti atiduodami savo pinigus advokatui. Kodėl mes turime kovoti dėl savivaldybės gatvės? Tai juk ne mūsų. Kodėl savivaldybė nuleidžia rankas, o mes turime kovoti? Jau visur tiek raštų prirašyta, nežinau, į kur dar galime kreiptis, nebent į kosmosą.“
Pats Nerijus šioje gyvenvietėje gyvena jau 12 metų. Su tuo pačiu kaimynu jis turėjo problemų jau vos įsikūręs.
„Kai atsikrausčiau, tarp mūsų su Donatu tvorų buvo šiukšlynas. Aš pradėjau tvarkyti aplinką, išsikviečiau traktorių, kuris tą visą šiukšlyną ėmė stumdyti. Jis vėl išbėgo, gulėsi kryžiumi, rėkdamas, kad aš savivaliauju, ką aš sau leidžiu... Nors dabar ten medeliai susodinti, žolė auga, suvežti akmenys, viskas tvarkinga. O jis norėjo toliau gyventi šiukšlyne... Tai po kiek laiko sužinojau, kad panašūs dalykai vyksta su visais kaimynais, esančiais aplink. Jis toks labai didelis kovotojas...“ – 15min pasakojo Nerijus Juška.
„Jis neteisėtai užgrobė žemę“
15min susisiekė su dar vienu Pupojų bendrijos gyventoju. Paviešinti tapatybės nenorėjęs kaimynas (vardas redakcijai žinomas) yra vienas iš aktyviausiai kovojančių su šia beviltiška situacija.
„Pati istorijos pradžia prasidėjo prieš kokius 15 metų. Jis įsitikinęs, kad kitoje kelio pusėje esantis sklypas priklauso jam, nors tai negalėjo įvykti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Ta žemė turėjo būti grąžinta kitam asmeniui. O Donatas, savavališkai pakišdamas popieriukus valdininkams, susiformavo ten sau sklypą, kuris, tiesą sakant, iki šiol neturi adreso. Iš tikrųjų jam buvo skirtas sklypas Mažuosiuose Pupojuose. O ten, kur mes gyvename, yra Didieji Pupojai. Tai yra visai kita kadastrinė vietovė. Taigi sklypas suformuotas čia, bet visuose dokumentuose rašo, kad Mažuosiuose Pupojuose, kurie šiaip yra už 2 km“, – 15min pasakojo kaimynas.
Jo teigimu, šis sklypas Donatui Skulskiui į rankas atiteko po to, kai į vieną svarbiausių posėdžių neatvyko savivaldybės paskirtas juristas – gyventojai įtariai spėlioja – įdomu, tyčia ar netyčia.
„Po teismo sprendimo buvo atliekami kadastriniai matavimai ir mes, iniciatyvinė šios gyvenvietės gyventojų grupė, kreipėmės ir į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, bet paraiška buvo atmesta. Tada kreipėmės į teismą kartu su savivaldybe. Beje, į savivaldybę mums teko labai ilgai vaikščioti, kol įtikinome, kad jie privalo ginti savo turtą. Galiausiai kadastrinius matavimus Donatui panaikino“, – sakė jis.
Tačiau ir tai D.Skulskiui, anot gyventojo, buvo nė motais. Esą jis statė tvoras, ženklus, draudžiančius pravažiuoti, ir toliau. Tačiau dabar užkirtus kelią medžiais, kaimynai vėl ėmė aiškintis situaciją.
„Vienas valdininkas nesigilindamas pasirašė kažkokį Donato pakištą popierių dėl medžių tvarkymo po elektros laidais. Tuo pretekstu dabar jis sėkmingai užvertė medžius ant kelio, nebuvo nė vienos šakelės, kuri būtų užversta į priešingą pusę nei kelias, viskas suguldyta tikslingai, kad neleistų pravažiuoti.“
Iškvietus policiją, ji čia vėlgi negalėjo niekuo padėti. „Pamatęs situaciją policininkas sakė rašyti pareiškimą į 4-ąjį policijos komisariatą... Ir mes, gyventojai, turime rašyti pareiškimą apie ne mums priklausantį turtą... Dabar įsivaizduokite, jei Antakalnio gatvėje būtų ta pati situacija, arba kokiose Turniškėse. Juk po pusvalandžio atvažiuotų visos tarnybos ir atlaisvintų kelią.
Įsivaizduokite, jei Antakalnio gatvėje būtų ta pati situacija. Juk po pusvalandžio atvažiuotų visos tarnybos ir atlaisvintų kelią
Ką mes galime padaryti su ne savo turtu? Visos gatvės juk priklauso savivaldybei. Juridiškai mes neturime teisės rašyti pareiškimų, dalyvauti teisme ir ginti tos gatvės teisėtumo, nes ji yra ne mūsų. Bet mes vis tiek dirbame už savivaldybę. Visą laiką kūrėme teismui tekstus, dokumentaciją, kol galiausiai įsitraukė ir pati savivaldybė“, – pasakojo kaimynas.
Pasak jo, iš pradžių teismuose visi kaimynai dalyvavo kaip iniciatyvinė grupė, gynę savivaldybės gatvę ir rinkę visą informaciją apie problemą. Tačiau tokių entuziastų lieka vis mažiau – buvo daugiau kaip 10, o dabar kai kurie pavargo ir nuleido rankas.
„Aišku, kad kažkur institucijose yra virš Donato galvos stogas. Tai yra vienas iš klasikinių žemės užgrobimų Lietuvoje variantų. Tam tikslui pasitelkiami teismų sprendimai... Anksčiau ar vėliau vis tiek viskas išsispręs, bet juokinga. Pradinukui jau viskas aišku. Deja, mūsų valdžios institucijos – pradedant savivaldybe baigiant prokuratūra – nekreipia dėmesio“, – 15min kalbėjo Didžiųjų Pupojų gyventojas.
15min su Donatu Skulskiu ketvirtadienį susisiekti nepavyko.
Kai straipsnis jau buvo paruoštas, 15min apie problemą papasakojęs kaimynas pranešė, kad kelias jau atlaisvintas, visi medžiai patraukti.
