N.Šiaudikytė tiki, kad galima išmokti gyventi be streso, tačiau tam reikia įdėti daug pastangų ir kartais pasitelkti pagalbą. Atlikėja jau priėmė „21 dienos streso iššūkį“, išbandė oro jogos treniruotę, svarsto imtis meditacijos.
„Dažnai stresuoju, nes mano gyvenimo ritmas yra išties įtemptas, kaip ir mano darbas. Nuolat tenka galvoti apie naujus projektus, apie tai, kaip dar galiu patobulinti savo turimus įgūdžius, apie tai, kaip gerai pasirodyti scenoje, projektuose. Be to, niekuomet nežinai, kas nutiks rytoj“, – savo streso šaltinius vardija atlikėja.
Stresas neapleidžia ir laisvalaikiu
Žinoma ir viešumoje atpažįstama dainininkė prisipažįsta atsipalaiduoti negalinti net ir laisvalaikiu. Pasak N.Šiaudikytės, stresas žinomus žmones lydi ir kasdienybėje.
„Susitikus su draugais norisi atsipalaiduoti vakarėlyje, klube ar kavinėje, tačiau tave slaptai nufotografuoja ir vakaro akimirkos atsiduria kitos dienos spaudos naujienose. Tokie dalykai mane veikia neigiamai ir tikrai vargina“, – pasakoja Neringa.
Palaikyti gerą nuotaiką ir savijautą atlikėjai padeda treniruotės sporto salėje. Joje Neringa lankosi penkis kartus per savaitę. Čia ji teigia atsipalaiduojanti ir atsikratanti blogų minčių. Tačiau N.Šiaudikytė patyrė, kad vien sporto kovoje su stresu neužtenka. Patarimų, kaip nuvyti kartais apimantį slogutį ir įtampą, atlikėja semiasi ir iš ekspertų.
Stresas – organizmo mobilizacija įveikti iššūkį
„Eurovaistinės“ parengtas didysis savijautos testas parodė, kad 2/3 lietuvių kasdien patiria stresą. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Aidas Perminas, sako, kad stresas – tai pokyčių metu atsirandanti organizmo reakcija, kuri padeda mobilizuoti organizmą įveikti iššūkį.
„Šiuolaikiniam pasaulyje, kuriame mes susiduriame su dideliais informacijos srautais, skubėjimu, dideliais darbo krūviais, kai nuolatos ko nors siekiame, gyventi be streso beveik neįmanoma. Stresinė reakcija mums padeda prisitaikyti ir savaime nėra kenksminga. Toks stresas vadinamas eustresu. Sveikatai kenkia distresas – dažnai kylanti stresinė reakcija, kai organizmo prisitaikymo resursai senka. Kuo daugiau naujovių žmogaus gyvenime, tuo daugiau streso jis patiria. Didieji gyvenimo pokyčiai yra reti, tad dažniausiai mes kenčiame nuo kasdienių smulkių nesklandumų“, – aiškina prof. dr. A.Perminas.
Pasak streso valdymo eksperto, žmonės į stresinę situaciją dažnai reaguoja perdėtai, stengiasi pabėgti nuo erzinančių nesklandumų, atideda sprendimus ir taip dar labiau didina stresą.
N.Šiaudikytė stresą mažins ir medituodama
Neringa sako, kad jai geriausiai atsipalaiduoti padeda ramunėlių arbata ir gera knyga. Jeigu gyvenime nebepadės streso numalšinti įprasti būdai, ateityje užsiims ir meditacija.
„Ateityje planuoju užsiimti meditacija. Jogos studijoje ne kartą pajutau labai gerą, ramybės jausmą ir man išties patiko toks atsipalaidavimo būdas. Manau, kad tikrai įmanoma gyventi be streso, tiesiog reikia jį įveikti. Nemanau, kad tik mano profesijos žmonės stresuoja. Kiekvienas žmogus patirią stresą ir dėl ko nors jaudinasi.
Tačiau žmonės nesiima jokių priemonių, išlieja savo neigiamas emocijas bendraudami su draugais ar artimaisiais, taip gadindami tarpusavio santykius ir artimųjų nuotaiką. Reikia dirbti su savo mintimis, stengtis skatinti pozityvų mąstymą, paskaityti ką nors įkvepiančio. Reikia galvoti apie tai, kaip prisitaikyti prie šiandieninio gyvenimo, prie negatyvių žmonių ar stresą keliančios aplinkos. Ir, svarbiausia, pasikalbėti su artimu žmogumi, – man tai tikrai padeda“, – teigia Neringa.
Prof. dr. A.Perminas pirmiausia pataria suprasti, kiek streso ir kokiose situacijose patiriame, vengti nereikalingų iššūkių, rūpintis bendra savijauta ir sveikata, vengti pykčio konfliktų metu ir pasirinkti bei praktikuoti kiekvienam priimtiną relaksacijos techniką.
