15min Monisha pasakoja, kad jų meilės istorija prasidėjo Vilniaus gatvėje – čia jie pirmą kartą susitiko. Ir nors į santykius veltis moteris kurį laiką neketino, tačiau su Robertu viskas buvo kiek kitaip – bendravimas su juo ją traukte traukė.
„Mes susipažinome Vilniaus gatvėje. Tačiau tuo metu ne tik jis, bet ir aš buvau vieniša, nes visas jėgas atidaviau į tapybą ir karjerą. Planuose nebuvo turėti vaikiną. Jis irgi neplanavo. Todėl tą vakarą susitikome ir visą savaitę nebendravome. Tačiau kažkaip pagalvojau, kad kažkas traukia, kažkokia energija, dėl kurios norisi su juo pabendrauti“, – prisimena M.Butautytė.
Galiausiai praėjus savaitei ji išdrįso – parašė Robertui. Ir ne šiaip sau, o tam, kad padėtų iškraustyti daiktus. Pasirodo, taip moteris pasielgė norėdama jį išbandyti ir suprasti, ar tikrai nori su juo bendrauti.
„Aš jam parašiau, nes galvojau – aš jį išbandysiu. Man reikėjo persikraustyti, tad jei jis perveš mano paveikslus, tada su juo bendrausiu. Jei atsisakys, nebendrausiu. Ir parašiau, o jis sutiko. Tada pradėjome bendrauti. Jis į naują butą persikėlė, aš į naują. Labai buvo tokia statybinė mūsų draugystė. Ir romantiškai į „IKEA“ atvažiavom. Ir vonias tvarkėm. Ne po klubus, barus ėjome. Pas mus buvo tokia šeimyniška draugystė. Taip ir susiėjom“, – šypteli Monisha.
Galiausiai po pusantrų metų Robertas Monishai pasipiršo. Moteris net nesitikėjo, kad tai įvyks būtent šį savaitgalį ir net Nidoje ant jūros kranto – čia ji tikėjosi piešti savo autoportretą. Vis dėlto viskas pasisuko kita linkme.
„Nebuvo, kad labai netikėta. Mes tikrai apie sužadėtuves kalbėjome, dėliojome planus apie šeimą, vestuves. Jau buvome labai tvirtai nusprendę, kad ši draugystė nebus tik pasibuvimas. Aš iš tų žmonių, kur taupau laiką, judu link karjeros. Todėl mes nusprendėme, kad nesiblaškysim gyvenime, nes jaučiam vienas kitam ir stiprus, gražius jausmus.
Tik netikėta, kad tokią dieną. Aš šiaip įprastai į keliones važiuoju su sportine apranga, tik šįkart su daug suknelių. Ir buvau apsirengusi baltai, juokaudama jam sakau – jaučiuosi kaip antrą dieną po vestuvių. Jis nusišypsojo ir po 30 minučių pasipiršo“, – šypsosi menininkė.
Lemtingąją akimirką ji prisimena tik būsimo sužadėtinio akis – jose ji matė ramybę ir gėrį: „Nebuvo jokio vaikiško šokinėjimo ar klupščiavimo, jokio didelio džiaugsmo. Buvo ramybė, užtikrintumas, šiluma ir vyriškumas.“
Monishą nustebino ir Roberto išlaikyta paslaptis. Jai atrodė, kad vaikinams sužadėtuvių žiedą slėpti nepaprastai sunku, greitai atskleidžia.
„Jie nerimauja, stresuoja ir išsiduoda. Merginos iškart įtaria, kad čia kažkas ne taip. O jis pas mane ramus kaip belgas. Užslėpė ir net nesupratau“, – juokiasi ji.
O ar sužadėtiniai jau pagalvoja apie vestuves? Monisha sako, kad jai ir būsimam vyrui labiau patinka liuteronų tikėjimas. Tad vestuvinius žiedus sumainyti žada būtent jų bažnyčioje.
„Kalbant apie bažnyčias, tai šeimos to dar nežino. Tačiau jiems teks susitaikyti. Planuojam kažką skoningo, bet jaukaus, tikrai nieko kompaktiško, be jokio pasirodymo. Tai labai prieštarautų mums, kaip menininkams. Spektaklį daryti truputį ne mums. Manau, kad tikrasis deimantas turi pasilikti mumyse. Žmonės dažnai galvoja apie santuoką ir pamiršta apie santykį. O mums svarbiau eiti į santykį, todėl bus kažkas stilingo ir ramaus“, – 15min pasakoja Monisha.
TAIP PAT SKAITYKITE: Monisha – apie baisias baleto patirtis, auglį ir atrastą tapybą: „Viskas, kas tikra, ateina per kančią“
