Nomedos Kazlaus ir Montserrat Caballe draugystė tęsėsi 18 metų. Kiek kartų jos stovėjo vienoje scenoje – būtų sunku ir suskaičiuoti. Viena kitą pajautusios nuo pat pirmos pažinties akimirkos, jos buvo kur kas daugiau nei kolegės – Nomeda buvo priimta į superžvaigždės šeimą lyg antra jos dukra.
Ji tapo lyg sesuo ir primadonos dukrai Monsitai. O ši draugystė prasitęsė dar toliau – artimą ryšį pajuto ir jųdviejų dukros Odabella ir Daniela.
Mylinti, rūpestinga, gyvenimo mokytoja – tokią M.Caballe visuomet prisimins N.Kazlaus. Tačiau šie išgyvenimai nuguls ne tik atmintyje: „Turiu daugybę prisiminimų, kuriuos kada nors sudėliosiu memuaruose“, – 15min kalbėjo Nomeda.
– Nomeda, jūs esate vienintelė lietuvė, dainavusi su operos primadona Montserrat Caballe.
– Taip. Su ja esu susitikusi labai daug kartų. Mes drauge dainavome daugiau kaip 30 kartų – atlikome pagrindinius vaidmenis premjeriniuose spektakliuose, duetus koncertuose.
Taip jau lėmė likimas, kad esu paskutinė scenos partnerė – moteris, dainavusi su ja operoje. Paskutinį kartą 2002 metais abi dainavome Barselonos „Grand Teatre del Liceu“ retai statomoje K.Sen Sanso operoje „Henrikas VIII“. Montserrat įkūnijo karaliaus pirmą žmoną – Katarina Daragon, aš – antrąją – Aną Bolen. Melomanai iš viso pasaulio plūdo į penkis premjerinius spektaklius. Montserrat įtraukė iš šios operos mūsų dainuojamą ištrauką į dokumentinį filmą apie ją „Caballe Beyond the Music“ ir į daugybę leidinių.
– Jūs tapote bičiulėmis?
– Montserrat Caballe buvo mano antra šeima. Ir 2015-aisiais, ir 2017-aisiais metais savo gimtadienį švenčiau jos namuose. Todėl žinia, kad jos netekome, man labai skaudi... Sekmadienį ryte skrendu į Barseloną, laidotuvės pirmadienį.
– Esate gera Montserrat Caballe dukros Monsitos Marti draugė. Ar jau perdavėte užuojautą?
– Taip, šeštadienį ryte susiskambinome, buvo sunku kalbėti. Esame kaip tikros sesės. Kurį laiką tiesiog verkėme. Montserrat paskutiniai metai buvo sudėtingi, ji daugiausia laiko praleisdavo namuose...
Galiausiai su Monsita kiek nurimusios, apsitarėme, kaip sekmadienį susitiksime ir kokia eiga viskas vyks.
– O kaip jums pavyko susipažinti su šia operos žvaigžde?
– Mūsų pažinties istorija labai graži. Susitikome 2000-aisiais Andoroje, čia dalyvavau dainavimo meistriškumo kursuose, kuriuos ji vedė. Montserrat išgirdo mane, apsiverkė ir pasakė: mes turime divą, koks jos nuostabus balsas! Ir tada ji mane pakvietė dainuoti.
Montserrat mane atsivedė į aukščiausią lygį operos pasaulyje. Kartu dainavome Ispanijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur. Mūsų bendravimas buvo labai artimas, itin susibendravome su jos dukra Monsita. Įdomu tai, kad šis ryšys tęsiasi – dabar šiltus tarpusavio santykius palaiko mano dukra Odabella ir Monsitos dukra Daniela...
Susibendravome ne tik su jos dukra Monsita, bet šiltus santykius palaiko ir mūsų dukros Odabella ir Daniela
Kaip tik pernai gimtadienį švenčiau Barselonoje, Montserrat namuose. Ji taip viltingai žiūrėjo į lakstančias Danielą su Odabella, ir pasakė: matai, koks gražus gyvenimas...
Ji mane priėmė į savo šeimą kaip antrą dukrą, o mano dukrai Odabellai net krikšto rūbelius padovanojo.
– Per šiuos ilgus draugystės metus, ko primadona jus spėjo išmokyti?
– Ji buvo be galo dvasingas bei jautrus žmogus. Labai greitai susigraudindavo kalbėdama apie gražius, svarbius dalykus. Montserrat buvo itin išmintinga moteris, su kuria buvo galima kalbėtis apie viską.
Iš jos gavau ne tik daugybę profesinių, vokalinių žinių, bet ir įvairiausių patarimų, pavyzdžiui, kaip elgtis šeimoje, bendrauti su žmonėmis. Ji man perteikė gyvenimišką išmintį ir tai buvo pati didžiausia gyvenimo mokykla. Ji mane mokė paprastumo, nuoširdumo, dvasingumo.
– Turbūt ji – viena ryškiausių asmenybių jūsų gyvenime...
– Tikrai taip, tai yra didžioji Mokytoja, mano scenos partnerė, stebuklingas žmogus, kuris man ne tik atidarė tarptautinius vartus, bet ir davė be galo daug išminties.
Ji buvo asmenybė „iš kitos operos“, kaip mes sakome. Be galo nuoširdus žmogus, labai tikinti.
Ji mane priėmė į savo šeimą kaip antrą dukrą, o mano dukrai Odabellai net krikšto rūbelius padovanojo
Ne visi tai žino, bet ji turėjo nelengvą gyvenimą – gimė su virkštele aplink kaklą, todėl tėvai ir davė šventą vardą Montserrat, kaip padėką, kad ji išgyveno. Be to, tai buvo sunkūs 1933-ieji metai, karo metai. Su tėvais yra miegojusi ir po atviru dangumi, mačiusi nepriteklių.
Todėl atėjusi į aukščiausią lygą ji niekada nesureikšmino pinigų, jai buvo svarbiausia dvasingumas. Dabar laikai labai materialūs, o ji buvo šviesulys su savo unikaliu mąstymu.
Ji sakydavo, kad kompozitoriai yra genijai, o mes, dainininkai, esame tik tarpininkai, kurie partitūrai leidžiame skambėti.
– Jūsų manymu, kur slypi Montserrat Caballe fenomenas: talente, darbštume, o gal – sėkmėje?
– Ji turėjo milžinišką talentą. Ji turėjo ir labai gerus mokytojus, pati buvo be galo darbšti, reikli. Jos gebėjimas dainuoti piano (tyliai – red.) buvo unikalus, beveik niekas pasaulyje taip nesugebėjo, ir manau, kad niekas po jos to nemokės.
– Montserrat Lietuvoje svečiavosi du kartus. Kokie jos įspūdžiai buvo aplankius mūsų šalį?
– Pirmasis Monserat pasirodymas Lietuvoje buvo 1997-aisiais, tuomet ji dainavo su dukra Monsita Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Tą koncertą aš stebėjau prie televizijos ekrano, nes jos dar nepažinojau. Tuo metu net nesvajojau, kad po kelerių metų aktyviai dainuosiu su šia legenda visame pasaulyje.
2010 metais ji atvyko į Lietuvą antrąkart jau mano kvietimu dainuoti su manimi jubiliejiniame vieno banko koncerte. Tuomet aš laukiausi dukros ir niekas apie tai nežinojo. Ji buvo viena pirmųjų, kuriai paskambinau pranešti, kad laukiuosi Odabellos.
Šį kartą mes kartu lipome į sceną, tie metai sutapo ir su mūsų draugystės dešimtmečiu. Koncertas buvo labai jautrus, nes Monserat buvo labai dėmesinga ir manęs po kiekvieno kūrinio klausdavo, kaip jaučiuosi. Ji buvo tikra mama.
Įdomu tai, kad 2001 metais Montserrat mane pakvietė į jos vedamą laidą ARTE televizijoje „Montserrat Caballe pristato rytdienos žvaigždes“, o 2015 metais aš ją kalbinau savo laidai „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“. Mes visada labai daug kartu juokdavomės, linksmai bendraudavome. Ji labai dažnai bet kokią situaciją paversdavo juoku, kad tik vyrautų kuo mažesnė įtampa.
Mane labai praturtino ši pažintis, ji išliks visam gyvenimui.
Žiūrėkite galeriją:
