Išskirtines asmenybes kalbinantis humoristas interviu metu su N.Marčėnaite laviravo tarp šmaikščių ir susimąstyti verčiančių temų – nuo filosofiškų įžvalgų iki tiesmukos kritikos šiandieninei televizijai. Tačiau net ir čia pašnekovai neapsiėjo be publikos juoko.
Nenuoširdus pokalbis – beprasmiškas
„Atsimenu tokį momentą, kai aš pati krūpčiodavau nuo savęs televizijoj, žiniasklaidoj, bet kur, net ant autobuso. Ateini į autobusų stotį pasiimt siuntinio, o ten ir vėl sėdi ta Marčėnaitė. Aš pati krūpčiojau, tai įsivaizduoju, kaip buvau nusibodusi žmonėms“, – neišvengiamai pasisukus kalbai apie televiziją, atviravo buvusi laidų vedėja N.Marčėnaitė, neatmetusi galimybės kada nors sugrįžti į TV eterį.
Nuo 2002-ųjų šešerius metus savo vardo pokalbių šou vedusi moteris suskaičiavo, kad kiekvieną darbo dieną rodyta laida „Nomeda“, pavertus ją savaitine, būtų trukusi apie 35 metus: „Tiek laiko būčiau vaidenusis ekrane. Ačiū Dievui, pavyko, kad aš „paturbintai“ greitai susisukau ir ačiū, viso gero, iki kito karto! Tačiau aš niekada nesakau „niekada“ – jeigu atsirastų galimybė padaryti kažką įdomaus toje dėžutėje, tai daryčiau, bet šiuo metu man ten viskas nelabai įdomu.“
„Bet kokiu atveju, jeigu būtumėt rodžiusi savo „Nomedą“ ir 35 metus, aš vis tiek būčiau žiūrėjęs, – džentelmenišku komplimentu atsakė J.Jankevičius, dar pokalbio pradžioje prisipažinęs apie N.Marčėnaitės reikšmę jo karjerai televizijoje. – Esate ta moteris, kuri man padarėte didelę įtaką pradėti kalbėtis su žmonėmis. „Nomedos“ laidą žiūrėdavau religiškai.“
Nomeda prisiminė anuomet pati įtikinusi laidos kūrėjus, kad filmavimuose dalyvautų ir psichologas. Esą tai buvo būtina kalbantis su žmonėmis atvirai ir iš širdies. Antraip, anot pašnekovės, nė neverta pradėti šnekėtis, nes nenuoširdus pokalbis taptų beprasmiškas ir nevertas laiko.
Pasitaikydavo atvejų, kai psichologai su laidos dalyviais bendraudavo ne vien studijoje, bet ir po filmavimų. Užtat N.Marčėnaitė kategoriškai rėžia dabar nesuvokianti, kokią misiją ir prasmę turi kai kurios šiandieniniame TV eteryje rodomos laidos.
Panašūs į juodąjį pipirą
Paklausta, ar yra išgyvenusi „sužvaigždėjimo“ periodą, „Kitokių pasikalbėjimų“ viešnia patikino tos ligos išvengusi, nors jaunystėje, vos baigusi M.K.Čiurlionio menų gimnaziją, jautė šį tą panašaus: „Išėję iš „Čiurlionkės“ jautėmės, kad esame kažkokie su kokybės ženklu, praktiškai su nematomu įspaudu ant užpakaliuko. Buvo toks jausmas, bet tai – vaikystė.
Vis dėlto išmintingas, būtent išmintingas, empatiškas, emociškai išprusęs, o ne vien protingas, – toks žmogus negali būti arogantiškas. Nes tu visą laiką supranti, kad tai ne tavo nuopelnas, jog esi šitoje pasaulio vietoje. Pasauliui tu esi įdomus tik tiek, kiek tu esi kažką gera nešantis.“
N.Marčėnaitė pabrėžė „į pasaulį žvelgianti be jokios arogancijos, bet su didele meile“. Didelę dalį šio jausmo ji skiria savo šaknims: „Man žiauriai patinka lietuviai. Tai yra tauta, kuri išliko ir kažkokiu stebuklingu būdu pasaulyje mes turime tiek daug talentingų žmonių. Esame labai panašūs į juodąjį pipirą. Jis toks mažas, bet „turbinis“ – jeigu bandysi perkąsti, blogai baigsis.“
Žinoma moteris „Kitokių pasikalbėjimų“ studijoje dalijosi įžvalgomis, kad nūdienos visuomenė vis dar yra sukaustyta nerimo. Maža to, suaugusieji prie šio jausmo dažnai pripratina ir vaikus. Pasak Nomedos, pirmiausia turime suvokti, kodėl nerimaujame, o tuomet viso to atsikratyti ir iškart tapsime lengvesni patys sau.
Lygiai taip pat, anot jos, žmones kamuoja ir baimės: „Žmonės baisiai bijo mirties, o jos bijom dėl to, kad mes bijom gyventi. Mes nuolatos visko bijom ir aš nesuprantu, kodėl.“
Labai prasta guodėja
Nepaisant filosofiško požiūrio ir savitų minčių rimtomis gyvenimiškomis temomis, N.Marčėnaitė ne kartą privertė „Kitokių pasikalbėjimų“ žiūrovus nusikvatoti net ir pasakodama rimtus dalykus. Čia ji prisiminė ne juokais išgąsdinusį nutikimą lėktuve, kuomet skrendant į Koso salą besileidžiantis lėktuvas jau turėjo paliesti ratais žemę, bet staiga pakrypo viršun ir vėl ėmė kilti.
„Kas yra patyrę, žino, kad tai nėra labai jauki situacija. Niekas nieko neaiškina, kažką ištiko panika, pradėjo verkti, kažką supykino. Mes sėdime visi greta vieni kitų ir aš sakau vaikams: „Vaikai, nieko tragiško. Žinokit, šita mirtis labai greita. Tai vienas pliusas. Antras pliusas – mes visi kartu „užsiplosim“ ir vienas dėl kito nepergyvensim.“ Taip vardijau, kol atsisukusi dukra liepė baigti, nes greta viena keleivė jau pradėjo alpti. Taigi aš esu labai prasta guodėja“, – juokėsi N.Marčėnaitė.
Menininkė mėgaujasi savo pašaukimu ir sako kartais nepatogiai pasijaučianti, kai reikia atsakyti į klausimą, ką ji dirbanti. Pasak jos, dabartinė veikla nėra darbas, o veikiau džiaugsmas ir malonumas: „Tam, kad darbas nenusibostų ir netaptų monotoniškas, jį geriau retsykiais pakeisti. Tai yra menininkų privilegija.“
Visą pokalbį su N.Marčėnaite „Kitokių pasikalbėjimų“ žiūrovai jau gali pamatyti to paties pavadinimo „Youtube“ kanale, o visos naujienos ir artimiausių renginių anonsai – „Kitokių pasikalbėjimų“ feisbuko paskyroje. Gegužės 20 d. pokalbių šou su Andriumi Mamontovu viešės Islandijos sostinėje Reikjavike.
