Nors visus pagrindinius vaidmenis naujojoje Pelenės ekranizacijoje atliko Norvegijos aktoriai, prie jų prisijungė ir talentai iš Lietuvos. Viena jų – jaunosios kartos atstovė Karina Ratabylskaitė, filme atlikusi princą puotoje bandžiusios suvilioti Eleonoros vaidmenį.
Suvaidinti tarptautiniame kino projekte – svajonė
Vilniaus universiteto studentė Karina pripažįsta, kad nėra visiškai tipinė aktorė Lietuvos kino industrijoje, mat nebaigė jokių aktorystės mokslų. Tik vėlyvoje paauglystėje vaidino Švenčionėlių mėgėjų teatre bei beveik du metus tobulinosi lankydama kino vaidybos kursus, tačiau vaidinti aukšto lygio kine nuo ankstyvos vaikystės buvo jos svajonė.
„Profesionalių vaidybos meno mokslų nebaigiau, esu paprasta mergina, studijuojanti Vilniaus universitete, tačiau jau apie 5 metus atlikdavau vis kokius epizodinius vaidmenis reklamose, lietuviškuose serialuose ar kitų produkcijų masinėse scenose, teko filmuotis ir keliose TV laidose. Nepaisant to, visada troškau vaidinti dideliame tarptautiniame projekte ir ši svajonė išsipildė“, – pasakoja Karina.
Jos teigimu, vykstant atrankai į filmą, nežinojo, koks iš tiesų bus filmas.
„Žinojome tik tai, kad tai bus Norvegijos kuriama produkcija, kažkiek susijusi su Pelenės pasaka, tačiau tik kastingo sėkmės atveju eigoje susipažindama su savo personažu ir scenarijumi sužinojau, jog tai adaptuota čekų pasakos „Trijų riešutėlių Pelenei“ versija.“
Aktorių atranka buvo įdomi ir neeilinė, siaučiant COVID-19 pandemijai, pirmą kartą teko filmuotis nuotoliniu būdu, bendrauti tiek su atrankos vadovu, tiek atlikti namų darbus, filmuotis ir improvizuoti prisistatymo filmuke, kurį vertino juostos režisierė. Pasak merginos, tiek dalyvaudama tokioje didelėje atrankoje, tiek sėkmingai gavusį režisierės ,,palaiminimą“, besiruošiant epizodiniam vaidmeniui ji itin jaudinosi, jausdama didelę atsakomybę.
„Tuo metu mano gyvenime vyko labai daug veiksmo tiek kino aikštelėje, tiek asmeniniame gyvenime. COVID pandemijos aplinkybėse, likus kiek daugiau nei savaitei iki kastingo netekau gimtųjų namų dėl į mano miegamąjį įskriejusio BMW automobilio. Mano privati erdvė, namų griuvėsių pamatai, tarytum tapo dar viena ,,scena“ miesto centre, tad visi išoriniai veiksniai prisidėjo prie dar didesnės įtampos besiruošiant komiškosios Eleonoros vaidmeniui.
Jeigu savo miegamajame nelaimingo įvykio naktį būčiau nakvojusi, galimai nebūčiau įsiamžinusi šioje pasakiškoje kino juostoje. Matomai, mane apsaugojo kažkas iš aukščiau, gal tėtis. Bet aktoriaus profesija tokia ir yra, asmeninį gyvenimą palikti už eterio ir susigyventi su personažu“, – su jauduliu pasakoja Karina.
Prisimindama atranką, ji teigia, kad be galo jaudinosi įrašinėdama vaizdo įrašą, o improvizuoti buvo net savotiškai nejauku, nes turėjo koketuoti su kamera, įsivaizduoti, kaip vilioja princą.
Prisidėjo didelė Lietuvos kūrėjų komanda
Nors pagrindinė „Trijų riešutėlių Pelenei“ kūrybinė grupė buvo iš Norvegijos, prie filmo kūrybos prisidėjo ir daug lietuvių. Kadangi Lietuvoje veiksmas vyko iš esmės puotos pilyje metu, vienas pagrindinių veiksmo elementų buvo šokiai, o choreografiją jiems kūrė Lietuvos profesionalai.
„Dar prieš pat filmavimus sukurtus šokius repetavome su Lietuvos choreografais, taip pat šokome su kitais lietuviais. Norvegijos aktoriai prisijungė tik vėliau, tad tikruosius šokius ir tai, ką aš turėjau daryti filme, teko repetuoti vietoje. Su pačiu princu šokių repeticijos vyko pertraukų tarp filmavimo metu“, – prisimena aktorė.
Pasak Karinos, itin nelengvą darbą turėjo ir kita kūrybinės grupės dalis. Tai grimeriai, kostiumų dailininkai, muzikantai ir visi kiti, kurie lygiai taip pat, kaip ir patys aktoriai, dalyvavo viso filmavimo metu ir nuolat prižiūrėjo, kad viskas atrodytų tobulai.
Iššūkių kupinas filmavimas
Kaip prisimena jaunoji aktorė, filmavimo metu ji jautėsi it žuvis vandenyje, tačiau darbas nebuvo itin lengvas. Kadangi Trakuose filmavimai vyko kovo mėnesį, oras buvo itin žvarbus, visa kūrybinė grupė nuolat dirbo spaudžiant šaltukui ar temperatūrai vos pakilus virš 0 ribos.
„Buvo be galo šalta. Visus vargino ne tik šaltis, bet ir pakankamai ilgos filmavimo pamainos, trukusios po 13 valandų, kurių metu ilsėtis nebuvo kada. Jei kameros nesisukdavo, tai reikėdavo repetuoti scenas, o kartu ir ištaikyti progą parepetuoti su princu (akt. Cengiz Al), kad būtų kuo įtikinamiau sukurtas mano vaidmuo. Galiausiai, ir kostiumai buvo itin sunkūs, varžė visus judesius, todėl pradžioje jaučiausi nerangiai ir reikėjo priprasti prie daugybės varžančių sluoksnių“, – juokdamasi prisimena Karina.
Pasak jos, visi kostiumai buvo pagaminti ir į Lietuvą atgabenti iš Prancūzijos, o tada pritaikyti kiekvienam scenose pasirodžiusiam aktoriui. Vien ryški, išskirtinai raudona ir dėmesį traukianti Karinos suknelė buvo labai išpūsta, turėjo ne vieną pasijonį, korsetą ir dar papildomų elementų, kurie vos leido tinkamai atlikti reikiamus judesius.
„Turėjome elgtis ir šokti natūraliai, o su tokia apranga tai buvo tikras iššūkis, bet kartu ir malonumas“, – priduria aktorė.
Ir nepaisant visų sudėtingų elementų, pati patirtis Karinai buvo neišdildoma.
„Buvo tikras malonumas dirbti su profesionalais iš Norvegijos. Aktoriai, nors ir šiaurietiškai santūrūs, ne filmavimo metu buvo itin draugiški ir šilti, tačiau įsijungus kameroms iškart nesunkiai pereidavo į savo vaidmenis. Buvo labai smagu stebėti, kaip tą daro visi pagrindiniai vaidmenų atlikėjai, labai didelį įspūdį paliko pamotę suvaidinusi Ellen Dorrit Petersen, kuri demonstravo savo profesionalumą aikštelėje. Taip pat jaučiau begalinę režisierės Cecilie A. Mosli šilumą ir palaikymą filmavimo aikštelėje bei gavau pagyrų dėl savo emocijų išreiškimo prieš kameros objektyvą. Jaučiau, jog nenuvyliau režisierės, o kaip iš tiesų sekėsi – vertinti žiūrovams.
Kino premjeros „Trys riešutėliai Pelenei“ laukiu su dideliu jauduliu ir nekantrumu, kurią išvysime ir mūsų didžiuosiuose ekranuose jau netrukus! Esu be galo dėkinga šiai gyvenimo patirčiai ir jog turėjau galimybę dirbti su aukšto lygio profesionalų komanda “, – šiltai savo patirtimi dalijasi aktorė.
Besiruošdama vaidmeniui, Karina peržiūrėjo ir originaliąją, 1973 metais sukurtą čekų pasaką „Trys riešutėliai Pelenei“, kad dar geriau pajustų savo personažą. Jos teigimu, naujasis filmas turi ne ką prastesnę dvasią ir net neabejoja, kad bus tikrai pamėgtas naujosios kartos.
„Esu be galo laiminga, kad ši pasaka atkeliaus ir į Lietuvos kino teatrus. Norvegijoje premjera buvo dar lapkritį ir jau maniau, kad Lietuvoje jo neišvysiu, tad be galo džiugu, kad mano ir visos kitos Lietuvos kūrybinės komandos darbas bus įvertintas ir mūsų gimtojoje šalyje“, priduria Karina.
Lietuviškai dubliuota amžinos meilės istorija tarp Pelenės ir princo „Trys riešutėliai Pelenei“ – visuose Lietuvos kino teatruose nuo sausio 21 dienos.
