Savo mintimis S.Stavickis-Stano paviešino feisbuke, jomis sutiko pasidalinti ir su portalu Žmonės.lt. Jis socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka, užfiksuota pakeliui į darbą, o pats pasakojo nuo ryto neturintis elektros, audra žalos pridarė ir jo kieme.
Muzikos prodiuseris neslėpė nesuprantantis, kodėl per tokią audrą, kuri maždaug 165 tūkst. vartotojų paliko be elektros, perspėjimo pranešimai gyventojams nebuvo siųsti.
„Apokaliptiniai vaizdai pakeliui į darbą...
Elektros namuose nėra nuo 05.30.
Vakar galvojau prasidėjus lietui gal patraukti sūpynes ir batutą, bet pažiūrėjau prognozę – niekas nežadėjo audros. Batutas ir sūpynės naktį sėkmingai „pasitraukė“ į tvenkinį.
Gal ką praleidau? Kas nors siuntė SMS su perspėjimu? Kas nors pranešė per žinias?
Aš nepykstu, kai sinoptikai dirba per stropiai ir pakelia vajų dėl audros, kuri taip ir neįvyksta. Bet kaip galima nepamatyti iš anksto ŠITO??
160000 namų ūkių be elektros, keliai užtvindyti ir medžiai visuose pakelėse.
Atsiųskite dabar bent SMS – „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: Atsiprašome, sekmadienį gėrėme namuose, todėl ir nepastebėjome audros“, – rašė S.Stavickis-Stano.
Kodėl negavome pranešimų?
Perspėjimo pranešimus į telefonus po Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prašymo išsiunčia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), kuris atsakingas už perspėjimo sistemą.
PAGD atstovė spaudai Vida Šmigelskienė 15min atskleidė, kodėl šįkart gyventojams į telefonus nebuvo išsiųsti apie audrą perspėjantys pranešimai.
„Hidrometeorologai vakar pateikė informaciją apie galimą stiprų lietų ir vėją. Tiek lietus, tiek vėjas stiprėjo palaipsniui, bet stichinių, katastrofinių, meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai liepos 28 dienai ir 29 nakčiai nebuvo prognozuojami, todėl perspėjimo pranešimai nebuvo siunčiami“, – sakė PAGD atstovė.
„Jie nebuvo siųsti, nes nebuvo tokių reiškinių, kad pasiektų stichinį lygį“, – pridūrė ji.
Anot V.Šmigelskienės, nepaisant to, kad pranešimai nebuvo siųsti, gyventojai, matydami, kas darosi lauke, turi įvertinti savo sprendimus dėl kelionių, turto saugumo ir panašiai.
„Visi matome, kad yra tokia situacija ir, matyt, privalome įvertinti visas aplinkybes pasisaugoti“, – kalbėjo ji.
Perspėjimo pranešimai šią vasarą dėl audros jau buvo siųsti mažiausiai vieną kartą, tiesa, tąkart jie nepasitvirtino ir Lietuva audros išvengė.
LHMT: duomenys buvo pateikti
LHMT atstovai teigia, kad tokie teiginiai nėra teisingi. Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc: „Duomenys tikrai buvo išsiųsti. Apie dešimtą valandą buvo išplatintas pranešimas apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų, ir pavojingą reiškinį – smarkų vėją. O 11 val. dar suorganizavome vaizdo konferenciją, kurios metu su atsakingomis už ekstremalias situacijas institucijomis aptarėme situaciją, kur daugiausia ko laukiama, kokie pavojingi reiškiniai numatomi, kaip reaguos upės.
Na, visą bendrą situaciją aptarėme, todėl tikrai buvo informuotos visos atsakingos institucijos.“
Kiek vėliau tarnyba išplatino ir pranešimą, kuriame teigė, kad liepos 28 d. antroje dienos pusėje Lietuvą pasiekė labai smarkus lietus ir stiprūs vėjai, kurie numatomi iki liepos 29-tosios vėlaus vakaro: „Kilus diskusijai visuomenėje ir žiniasklaidoje, LHMT informuoja apie hidrometeorologinių reiškinių išankstinių perspėjimų sudarymą ir platinimą.“
„Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, gyventojų, valstybės, savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų perspėjimą apie gresiančią situaciją organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), o vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), taip pat išplatina turimą informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
Gavusios informaciją apie numatomą stichinį reiškinį iš LHMT, institucijos savarankiškai vertina situaciją, pasitikslina duomenis pagal regionus ir priima sprendimus dėl visuomenės informavimo.
Sekmadienį ryte LHMT išsiuntė perspėjimą apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų ir pavojingą reiškinį – smarkų vėją adresatų grupei, tarp kurių yra institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą. Be to, 11 val. LHMT organizavo vaizdo konferenciją artėjančioms sudėtingoms orų sąlygoms su šiomis institucijomis aptarti. Su PAGD atstovais papildomai bendrauta ir telefonu, todėl PAGD teiginys, kad jie informaciją gavo tik sekmadienį po 14 val., yra neteisingas“, – teigiama LHMT pranešime.
