Rasa pasakoja, kad jos tėvai apie svajonių profesiją neleido net pagalvoti. Tačiau jos gyvenimą pakeitė sunkiai prasidėjusi diena kitapus Atlanto.
Daugelis bičiulių stebėjosi jos ir vyro sprendimu vykti į tolimąją Kanadą, tačiau mergina juokavo: „Įsidarbinsiu kokiame nors mėsainių kioske ir vieną dieną atvarys kažkoks ponas iš Holivudo ir sakys „ką tu čia darai?“ Bet taip nenutiko. Nutiko kitaip!“
Lemtingą dieną Rasa vėlavo į darbą. Kanadoje ji dirbo kambarine, kur tvarkydavo namus.
„Skubėjau, buvau pikta, nes pramiegojau. Rodos, įlipau į autobusą, į kurį visuomet įlipu, tačiau tik pavažiavus jis privažiavo paskutinę stotelę. Visi išlipo, išlipau ir aš“, – savo istoriją pradeda „The Model Convention Baltics“ dalyvė.
Visgi tą dieną nuotaiką merginai praskaidrino netikėtai tiesiog autobuso stotelėje priėjusio vyruko klausimas: koks tavo ūgis? R.Ciūnė iškart suprato, kad jis veikiausiai iš modelių agentūros.
Vyras davė savo vizitinę kortelę ir pakvietė atvykti į agentūrą. „Nors nuotaika pagerėjo. Netikėjau, kad galiu būti modeliu. Maniau, jog mano koja jiems trukdys“, – tikina pašnekovė. Tačiau jos agentui pasirodė kitaip – jam svarbiausia atrodė išraiškingi merginos veido bruožai.
Tą kartą Rasa nepasirašė sutarties su modelių agentūra, tačiau jos agentas padėjo jai įsisukti į mados pasaulį: „Gaila, kad kai tik pajudėjo reikalai, turėjau išvykti iš Kanados atgal į Lietuvą.“
Bet sėkmės istorija tuo nesibaigė – vos tik ji grįžo į gimtinę jai pasiūlė vykti į Malaiziją. Mergina šiek tiek sudvejojo, bet teigia tikrai nesigailinti, kad vyko viena visai į kitą pasaulio kraštą paragauti modelio duonos. „Kiekvieną skatinu dalyvauti „The Model Convention Baltics“ atrankoje, nes mes dažniausiai save vertiname kritiškiau nei kiti“, – ragina išmėginti savo sėkmę tarptautinėje modelių konvencijoje.