Jau birželio 4 d. Kaune vyksiančioje ceremonijoje paaiškės metų kino geriausieji. Renginio organizatoriai šiemet paskelbė šūkį „Drąsa kurti nugali“. Anot Atrankos komisijos, šie metai išties pasižymėjo drąsiais sprendimais – pateikta labai įvairaus žanro kino darbų – nuo komedijų, detektyvų, fantastinių ar siaubo filmų. Tuo tarpu kino kūrėjai pripažįsta – iššūkių įgyvendinant sudėtingiausias idėjas netrūko.
Į geriausio filmo apdovanojimą šiais metais pretenduoja pirmasis Lietuvoje mokslinės fantastikos filmas „Vesper“. Režisieriai Kristina Buožytė ir Bruno Samper žiūrovus nukėlė į niūrų ateities pasaulį, kuriame – su ekologine katastrofa susidūrusi, nualinta žemės planeta. Šių metų apdovanojimuose juosta nominuota net 7 kategorijose, tarp kurių – įvertinimas post–apokaliptinę atmosferą sukūrusiems kino dailininkams Ramūnui Rastauskui ir Raimondui Dičiui.
„Kai gavome pasiūlymą prisidėti prie „Vesper“ projekto, šiek tiek išsigandome, nes pradžioje atrodė, kad to, kas numatyta filmo kūrėjų, padaryti neįmanoma. Šiai istorijai sukurti buvo pasitelktos naujos technologijos, daug ką darėme pirmą kartą, eksperimentuodami. Reikiamų rekvizitų negalėjome įsigyti parduotuvėse, net smulkiausios detalės buvo kuriamos nuo nulio. Filmo jaunoji herojė buvo tyrinėtoja, mokslininkė, tad svarbų vaidmenį suvaidino būtent Vesper laboratorija. Tai nebuvo tipinė tyrimų patalpa, kurioje būtume galėję naudoti tradicines kolbas ar kitus indus. Užsakinėjome stiklą, gaminome kiekvieną detalę, 3D printeriai dirbo dieną ir naktį, o komanda netgi augino bakterijas. Norėdami pamatyti, kaip scena atrodys ekrane, darydavome testinius montažus. Galbūt sunku įsivaizduoti, bet filme daugiausiai tikrų, o ne pieštinių rekvizitų. Tad tai buvo tikrai išskirtinis atvejis ir mano kūrybiniame kelyje“, – pasakoja kino dailininkas Ramūnas Rastauskas.
Šių metų nominantų sąraše – ir dirbtinio intelekto pagalba sukurtas animacinis filmas „Planetos ir robotai“, pretenduojantis į geriausio animacinio filmo kategoriją. Idėja pradėti unikalų pojektą prieš metus kilo režisieriams Juliui Zubavičiui ir Antanui Skučui.
„Praėjusią vasarą gavau prieigą prie vieno iš algoritmų, kuris generuoja paveikslėlius. Iš pradžių nebuvo aišku, kaip juos panaudoti, bet pasitelkėme kitą programą “ChatGPT”, kurios pagalba ieškojome scenarijaus ir bandėme sužinoti, kaip technologijos galėtų pakeisti žmogų. Ko gero, sunkiausia buvo padrikus vaizdus sujungti į vieną visumą, sukurti jiems reikšmę. Juokaujame, kad Katedrą nufilmuoti gali visi, bet ne visiems tą kadrą pavyks sudėti į filmą. Taip ir su dirbtiniu intelektu – jis prieinamas kiekvienam, bet procesas nėra toks paprastas, jis reikalauja daug darbo, pastangų, sėkmės. Nebūtinai pavyksta iš pirmo karto“, – pasakoja A.Skučas.
Ramiame provincijos miestelyje užmintas kruvinas mįsles narpsto režisieriaus Emilio Vėlyvio filmas „Piktųjų karta“. Skandinaviško noir detektyvo žanrui priskiriama juosta nustebino ne tik įtemptu siužetu, bet ir sudėtingais techniniais sprendimais. Filme – dirbtinis lietus, kaskadininkų triukai, smurto ir prievartos scenos. „Piktųjų karta“ pretenduoja į 4 „Sidabrinės gervės“ statulėles. Vienai jų nominuotas kino lauke gerai žinomas operatorius Feliksas Abrukauskas.
„Kriminalinis trileris skiriasi nuo kitų mano filmuotų žanrų, kūrybinis priėjimas prie tokio filmo yra kitoks, nei prie fantastikos juostos ar komedijos, svarbu, kaip pateikti žiūrovui medžiagą, kad jis nesuprastų, kas yra žudikas ar kaip baigsis byla. Filme dega žmogus, sprogsta automobilis, rodomos kitos specialiųjų efektų reikalaujančios scenos. Svarbiausia, kad niekas nenukentėtų, nebūtų rizikuojama nei sveikata, nei filmavimo technika. Kartais tokiems kadrams prireikia kelių dublių, bet būna ir taip, kad turi tik vieną galimybę scenai nufilmuoti – pavyzdžiui, sprogstant automobiliui. Todėl pasiruošimas, darbų suderinimas, pasitarimas yra labai svarbūs“, – pasakoja F.Abrukauskas.
„Sidabrinės gervės“ apdovanojimų ceremonija vyks birželio 4 d.
