Beveik prieš trejus metus, rugsėjo 21-osios rytą, netikėtai mirė filosofas, buvęs Europos Parlamento narys Leonidas Donskis. Lietuva, netekusi vieno iškiliausių humanitarų, tuo metu buvo sukrėsta, tačiau režisierius Oskaras Koršunovas L.Donskį siūlo prisiminti ir dabar – per jo gimimo dieną:
„Per šitą lentų byrėjimo metą nėra žmogaus, kuris kaip Mozė nužengtų nuo kalno su tikrąja moralės lenta ir be pykčio padalintų gausiai visiems iš pamesto trupinio išminties. O toks žmogus buvo – tai Leonidas Donskis. Šiandien jo kaip niekad trūksta. Trūksta jo logikos ir iškalbos, drąsos ir takto. Jo, kaip E.Aleksandravičius gražiai prisiminė, šekspyriškosios politikos. Tai yra gilios, nuo kultūros ir dvasios neatskilusios ir todėl ne technologiškai moralizuojančios, o iš esmės moralios.
Šekspyras ir Servantesas, „Romeo ir Džuljeta“ ir „Don Kichotas“ buvo tie banginiai, ant kurių laikėsi jo visuomeninė vizija. Nebėra politiko, taip artimo menui, ir kūrėjo, taip artimo politikai. Ir, beje, nėra (o to aš ypač pasigendu) tokio visapusiško teatralo, koks buvo Leonidas. Jis ne tik nepraleido nė vienos mano premjeros, bet ir visuomet užsukdavo į užkulisius pasveikinti ir būtinai išsakyti savo nuomonės. Tai buvo vienas geriausių žiūrovų ir ne tik.
Jis noriai dalyvaudavo viešose diskusijose, rengiamose po OKT ir „Sirenų“ festivalio spektaklių. Bet svarbiausia – jis rašė fantastiškus tekstus apie spektaklius. Jie buvo šviesesni ir intelektualesni negu liūdnai susiklosčiusioje lietuviškoje teatrologijoje.
Tekstai apie Gintaro Varno „Oidipo mitą“, Arpado Schillingo „Didį blogį“, mano „Išvarymą“ ir daugelį kitų spektaklių gal ir nebuvo priimti į blankius teatrologinius barus, bet buvo plačiai skaitomi žiūrovų ir svarbūs patiems kūrėjams, bent jau man tai tikrai. Taip pat jis netiesiogiai arba net tiesiogiai mane inspiruodavo. Taip ir prasidėjo mūsų bendras darbas su „Įstabiąja ir graudžiąja Romeo ir Džuljetos istorija“, kur jo neįkainojamas indėlis buvo kukliai įvardintas kaip konsultanto.
Leonido Donskio gyvenimo akimirkos – galerijoje:
Tas projektas įvyko ir buvo įstabus, bet jau, matyt, niekada neįvyks kitas, kurio imtis jis vis kalbino mane. Žadėjo, kad viską atidės ir padės jeigu aš jo imsiuosi. Tai jo mylimiausias kūrinys, kurį jis skaitydavo kasmet, vis iš naujo, kuris buvo jo stalo ir lovos knyga – tai Servanteso „Don Kichotas“. Šis projektas, deja, nebeįvyks teatre, bet gyvenime jis įvyko. Leonidas buvo tikras Don Kichotas. Jis parodė mums, ką reiškia donkichotiškumas ne tik gyvenime, bet ir visuomeniškoje veikloje ir net politikoje. Pasirodo, politikoje taip pat įmanoma būti Don Kichotu.
Šiandien Leonido Donskio gimtadienis. Ta proga siūlyčiau visiems pasižiūrėti kurią nors Leonido laidą „Be pykčio“, kad ir su Arvydu Šliogeriu, kurioje kalbama apie aristokratizmo bruožus mūsų elgesyje“, – socialiniuose tinkluose dalijosi O.Koršunovas.
Humoristas Haroldas Mackevičius taip pat nepraleido proga pasidalyti šviesiais prisiminimais.
„Šiandien Leonido gimtadienis. O galėjom ir toliau švęsti gyvenimą“, – feisbuke rašė humoristas ir pasidalijo jų bendra nuotrauka.
