Abu džiaugėsi, kad pagaliau susitiko bent pakviesti kartu išbandyti melo detektorių. Per testą netrūko smagių replikų, komplimentų ir atvirų komentarų. Kodėl O.Pikul buvo trumpam sustojęs kvėpavimas, o atsakymas apie vyro neištikimybę nustebino poligrafologą? Iš kokio klausimo „gražiai išsivyniojo“ dizaineris ir kodėl nesutiko su poligrafologo nuomone?
Atėjęs į melo detektorių Liutauras juokavo, kad apie save girdėjo daug O.Pikul paskleistų gandų, todėl nori išsiaiškinti, ar tikrai taip yra. Oksana atėjo pasitikrinti, kuris iš jų – didesnis melagis.
„Jeigu taip labai perkračius savo poelgius, elgesį ir t.t. Tai tikrai nemažai meluoju. Bet ne dėl to, kad padaryti, jog kažkam būtų blogai, o netgi tam, kad kažką išgelbėti nuo kažkokių reikalų ir t.t. Ir darbe pasitaiko nemažai. Man taip praskaidrina dieną”, – atviravo L.Salasevičius. Dizaineris teigė, kad melas jam pagyvina bendravimą, iššaukia tam tikras situacijas, todėl kartais pameluoti yra gerai.
O.Pikul taip pat neslėpė, kad pameluoti tenka. Ir gana dažnai. Ypač namuose. „Kai mažasis paprašo saldainių, tai čia šventas melas. Pasakai, kad pasibaigė, nebėra“, – moteris pasakoja, kaip išsisuka iš gyvenimiškų situacijų.
Liutauras prisipažino, kad prieš melo detektoriaus testą truputį bijo. „Mūsų draugai net nežino, kad mes meluojame, o čia, kai pajungs aparatus, tai bus įdomiau. Baisoka“, – nerimavo dizaineris.
Liutauro Salasevičiaus melo detektoriaus testas:
Oksana Pikul: Ar tavęs neerzina dėmesys, kurio sulauki dėl savo tatuiruočių?
Liutauras Salasevičius: Ne.
O: Ar manai, kad esi geresnis makiažo meistras nei aš?
L: Nemanau. Nes mes kiekvienas savaip. (O: Neišprovokavote) Bet nežinai, kas dedasi ten.
V.Saldžiūnas: Kažkodėl truputį pamąstėt.
L: Natūralu, nes galvojau, ar yra kur prikibti, ar nėra.
V.Saldžiūnas: Man atrodo, kad tokia nuomonė jau seniai susiformavusi turėtų būti.
L: Nemanau, nes būna, kad vienas vienais momentais, kitas – kitais. Aš kiečiau vienus dalykus darau, praeina kažkoks momentas, mokslai ar kas, ir žiūriu, jog mane jau lenkia. Tai mūsų darbas ir yra tuo fainas, kad mes kiekvieną akimirką turime mokytis. Mėnesį nesimokysi ir būsi labai nebemadingas. Turi labai sekti. Kai kas sako, ar stebi savo konkurentus? Visi stebi, nes kitaip nebežinai, kuriame etape esi.
O: Ar yra klienčių, kurių aprengti nenorėjai, tačiau vis tiek aprengei?
L: Labai daug. Bet dėl žmogaus kaip asmenybės. Yra tokie niuansai kaip televizija, koncertai, kur pasakyti, kad neduosiu suknelės, tai jau būtų kvaila. Bet yra tokių žmonių, kur tikrai ne. Bet dėl to, kad aš apie juos negalvoju, o man juos reikia aprengti. Sunku, nes aš to žmogaus nepažįstu ir nežinau, ką jiems galiu pasiūlyti. Man labiau žmogiški faktoriai svarbiau.
O: Ar tavo širdis užimta?
L: Taip. Vieną dieną užimta, kitą dieną – ne.
O: Ar pradėjai tatuiruotis, nes norėjai sukurti kitiems žmonėms efektą?
L: Greičiausiai taip. Man buvo kilusi tokia idėja, nes daug mokymų turiu ir važinėju po seminarus. Supratau, kad užsienio dėstytojai yra laisvesni, viskas jiems paprasčiau, jie patys sau daug leidžia. Lietuvoje, jei tu dėstai, tai turi ateiti su kostiumu, atrodyti tvarkingas ir t.t. Tada supratau, kad man įdomesni mokslai būna pas tą meistrą, kuris įdomus ne tik žiniomis, bet ir išvaizda.
Supratau, kad tokia mano išvaizda sukoncentruos daugelio dėmesį, ir tai 100 proc. pasiteisino. Jie klauso, nesėdi įlindę į telefonus, nužiūrinėja, skaito viską, klauso. Jiems įdomu. Tai manau, kad dėl to ir pradėjau.
O: Ar esi pavogęs idėjų iš kitų dizainerių ir jas pateikęs kaip savo?
L: Manau, kad taip. Nes yra niuansai – pavagi, nors net nežinai, kad vagi. (O: Ne, kaip mados knyga, tai čia ne vagystė, o informacija) Bet kitiems tai būtų vagystė. Nesakau, kad atsiverčiu knygą, pamatau ir sakau, kad taip reikia ir man padaryti.
Labai seniai kažkada kažką skaičiau, žiūrėjau ir supratau, kad tai yra faktas, jog mes pavagiame nejučia. Pavyzdžiui, būna kelionės metu ar kažkur pamatau fragmentą ir po kelerių metų žiūriu, jog tas fragmentas yra mano suknelėje, nors tikrai nesvajojau jo daryti ar pan. Manau, kad tai kažkaip yra vagystė, bet, apskritai, internetas yra labai platūs vartai į vagystę ir neištikimybę.
Ir toks atvejis buvo ne kartą. Kaip mano suknelė, daryta prieš trejus metus, ir dabar labai populiari pas mus salone. Vienas užsienio dizaineris padarė praktiškai analogą. Lietuviai, kurie nelabai sekdavo kažkokias madas, nesigilindavo, ją pamatė. Labai keista, kad niekas neužkabino, nes šiaip tai analogas. Mano prieš kelis metus daryta kolekcija, o jų – šių metų. Bet užsienietis iš lietuvio gi nevogs, o lietuvis iš užsieniečio tai vogs...
Apskritai, jei dizaineris pavagia, tai jau wow, bet jei visažistas bando visokias idėjas, ieško, tai jau taip turi būti. Tas pats makiaže ir šukuosenose. Ateina bobelė ir sako: va, noriu kaip jinai. Tai irgi iš principo vagystė.
O: Ar esi atsisakęs klienčių, nes nepatiko jų figūros?
L: Ne. (O: Man visuomet pasakydavai, kad labai sustorėjau, stora Oksana) Vis tiek siuvau, kad ir stora. Bet manau, kad mano profesionalumas ir turi būti tame, kad turiu visais rakursais dirbti, nepriklausomai nuo oro, nuo figūrų, nuo tingiu ar netingiu. Man tai būtų ne pasiteisinimas.
O: Ar pasvajoji apie šeimos kūrimą?
L: Ne, nemanau, kad esu šeimos žmogus. Man neįdomu tie visi sėdėjimai namuose. Aš labiau mėgstu kompanijas, draugus. Ar man gautųsi būti šeimos žmogumi? Pradėkime nuo to.
O: Ar gailiesi dėl kurių nors savo tatuiruočių?
L: Gal gailiuosi dėl kokios pačios pirmos. Bet reikia suprasti, kad man buvo septyniolika metų. Aleliuja, kad ji man ant nugaros ir jos niekada nematau. Bet galiu pasakyti, kad labiau gailiuosi, jog tiek mažai jų pasidariau.
O: Ar yra kolekcija, dėl kurios dabar gėda?
L: Gėdos nėra, bet, kaip ir kiekvienoje madoje, manau, kad yra juoką keliančių dalykų. Viena, gal antroji kolekcija, kurią išprovokavo mane padaryti. Padariau ją spaudžiamas aplinkinių. Ir ji gavosi tokia, kur darai, ir nebežinai, ką reikia daryto toliau. O jau ir salę buvau užsakęs, ir muzikantus. Visos vestuvės užkurtos, tai reikėjo tik daryti. Tai ji man tokia buvo. Bet tik tiek, kad man ji buvo labai linksma, buvo gera muzika. Viskas kaip ir gerai, bet šiai dienai turiu pastabų. Asmeniškai sau, ne modeliams ir ne kažkam kitam. Nes rūbai kaip ir geri, kokybiški, bet šiai dienai taip nedaryčiau.
O: Ar manai, kad esu gera atlikėja? Kodėl aš?
L: Dabar galvoju, kaip atsakyti... Niekada nebuvau tavo grupės fanas, bet per mūsų kalėdinį vakarėlį, atvirai sakau, kad pritrenkėte. Įsivaizdavau, kad bus blogiau. Kad bus blogai. Blogiau. Bet labai užskaičiau.
V.Saldžiūnas: Taip gražiai išsivyniojot. Bet teisybę pasakėte.
L: Aš Oksę myliu ne už jos dainas. Ji šiaip mano draugė yra. Aplamai, lietuviškų dainų nelabai klausau, tai negaliu pasakyti, ar tai gera daina ar ne. Galiu pasakyti, ar graži, ar ne. Viename vakarėlyje Oksė turėjo dainuoti. Ji ten atliko coverius. Tai tas vakarėlis ėjo tokia linkme, kad ojojoj. Ir pats negalvojau. Manau, kad daug kam Olialia pupytės iš esmės buvo kaip bajeris – gražios mergos ant scenos pasivaipo, gražiai apsirengusios, kojas parodo, krūtinę parodo. Visi to ir nori iš šou. O aš nesu mėgėjas, bet aš mėgstu Oksę. Tai kaip ir mėgstu jos veiklą ir kartais pasakau, kad gal geriau taip nerenk savo grupės. Bet iš esmės jos veiklą palaikau.
O: Ar esi sulaukęs kritikos, kurią itin skaudžiai išgyvenai?
L: Aš aplamai kritiką skaudžiai išgyvenu dažniausiai. Tai manau, kad taip. Viską imu į galvą ir tada prisimąstau visokių nesąmonių. Ir vieno žodžio galiu kartais nepamiršti visą parą. Labiau sakyčiau, kad siuntu, kai gaunu kritiką iš žmogaus, kuris nepažįsta ir nežino aplinkybių, kodėl taip įvyko. Ir dar esu tas, kuris raunasi, tai dar būtinai turiu atsakyti. Ir taip paskui pasidarau depresijos savaitę. Nes po to mindžikuoju, kas, kaip kodėl.
O: Ar patinka kurti drabužius stambesnėms moterims?
L: Taip, nes sau labai tokią didelę užduotį duodu. O aš mėgstu dideles užduotis. Gerai pasakiau, kad didelę užduotį, bet ne tai turiu omenyje. Bet taip, tai užduotis, nes paskui kritikos būna, nes visi būtų padarę kažkaip kitaip. Man tai patinka, nes tikrai yra reikalų padaryti stambią, seksovą, visokią kokią taip, kad būtų gražu žiūrėti.
O: Ar aš tau esu geras modelis?
L: Labai. (O: Metras nuo žemės) Bet man labai geras. Ne ūgyje esmė. Esmė – pavaizdavime.
L.Salasevičius neslėpė, kad per testą kiek jaudinosi, o O.Pikul prisipažino, jog net jai širdis kalatojosi. V.Saldžiūnas pastebėjo, kad jautėsi Liutauro pirštų įsitempimas, nors klausimų buvo ir paprastesnių, ir sudėtingesnių, ir net provokacinių. Bet poligrafologas pripažino, kad dizaineris išbandymą sėkmingai išlaikė, kai kuriuos klausimus apėjęs gražiai ir diplomatiškai. „Išsivyniojot“, – reziumavo V.Saldžiūnas.
Oksanos Pikul melo detektoriaus testas:
L: Ar manai, kad esu geras dizaineris?
O: Žinoma.
L: Ar esi kada nors suabejojusi meile savo vyrui?
O: Žinoma. Ir labai drąsiai atsakiau. Visokių momentų būna. Ką reiškia meilė? Meilė irgi toks įdomus jausmas, kuris formuojasi iš esmės. Sako, trys metai ta pirmoji meilė. Aš visada ginčydavausi ir sakydavau, jog nesąmonė, meilė visam gyvenimui. Vėliau, jei žmonės sugeba palaikyti gerą santykį, yra partneriai, draugai, tai išauga į partnerystę, draugystę, tarpusavio kažkokį palaikymą ir t.t.
Pas mus buvo momentų, kai aš jaučiau, kad jis nebuvo nei partneris, nei draugas, nei niekas kitas. Tai kaip gali būti meilė. Buvo skriauda, pyktis, nusivylimas, kur po to arba poroje, arba pats sprendi, kaip gali sudėlioti savo žingsnius ir išspręsti savo gyvenimą. Tai dėl to ir buvo.
V.Saldžiūnas: Tam tikri šešėliai, nors teisybę pasakėte. Bet matyti, kad kažkokie nemalonūs dalykai buvo. Šiek tiek kvėpavimas sustojo.
L: Ar tiki, kad esi geras pavyzdys jaunoms merginoms?
O: Ne visiškai galbūt. Ne su savo startu, gyvenimo istorijos pradžia. Bet ką dabar mato ir kas dabar yra transliuojama, tai galėtų būti. Jaunas žmogus, už mane jaunesnis, tai jis tos mano gyvenimo istorijos, skandalų nėra matęs. Kas dabar eskaluojama – studija, šeima, verslas, gyvenimo būdas – tai gal jaunam žmogui ir gali būti siekiamybė ar noras pasibaigti vienokias ar kitokias studijas. Pabaigti norimą darbą ar siekti, tarkim, būtent toje profesijoje kažkokių aukštumų.
Bet tai, kas buvo iki to, tai sakyčiau gana aštru. Jaunatviški poelgiai, nesuteikiantys didelės garbės jaunam žmogui ir dėl kurių vėliau tenka gailėtis. Tai, sakyčiau, nėra pavyzdys. Galbūt būtų pavyzdys nepapulti į atitinkamas situacijas ir nesielgti vienaip ar kitaip, nes šiais laikais galima kur kas daugiau pasiekti.
L: Bet, žinok, jei nebūtų buvę tokios situacijos, tai dabar čia nesėdėtum ir niekas tavęs nežinotų. Iš esmės yra visokių situacijų. Aš galvoju, kad visokių esu turėjęs ir nė dėl vienos nesigailėjau. Galvoju, kad gal mūsų išgyvenimai, smūgiai vis tiek duoda tam tikrus pliusus ir minusus, tik reikia juos įžiūrėti. Ir, pavyzdžiui, ar tau duoda garbės ar ne, manau, kad kiekvieno žmogaus gyvenime pasikuitus dar daugiau cirkų būtų.
V.Saldžiūnas: Susimąstėte. Galutinio atsakymo tai ir nebuvo. Bet atsakėte normaliai.
L: Bet va išsivartė, šaunuolė. Gyvenime ir yra svarbiausia – vartytis.
L: Ar esi visiškai finansiškai nepriklausoma?
O: Taip.
L: Turtinga normali boba.
L: Ar esi kada nors pasakiusi, kad tau patinka mano sukurti drabužiai, nors manei kitaip?
O: Ne. Nesu. Nemaniau taip. Atvirkščiai – visada girdavau. Pažiūrėk, kiek tu man kostiumų siuvęs.
L: Ar gali visiškai pasitikėti vyru, kai jis išvyksta žaisti į kitus miestus/šalis?
O: Dabar taip. Anksčiau ne. Bet dabar tikrai taip, net nesusimąsčiau.
L: Na, tai žmogus prigrasintas yra.
V.Saldžiūnas: Laikinas momentas Ryt gali pasikeisti. (O: Sakot?) Nes žmonės tokie yra.
L: Ar dėl savo verslo teko paaukoti daug asmeninės laimės?
O: Ne, visiškai. Kiekvienas tą asmeninę laimę supranta labai skirtingai. Vieniems asmeninė laimė yra penki vaikai, pusryčiai, pietūs, vakarienė ir darbas prie puodų. Ir tai faina, smagu ir gerai. Nesvarbu, ar tu vyras ar moteris. Kitam – keliauti, trečiam – rinktis kolekcijas. Man asmeniškai – darbas. Tai, atvirkščiai, aš ne paaukojau, o atradau. Man šeima yra šeima, draugai yra draugai, darbas yra darbas. Tai man yra visas bendras kūrinys, kur jaučiuosi patogiai, komfortabiliai ir gerai. Kiekvienas žmogus susikuria sau norimą aplinką, tai aš ją susikūriau, turiu ir man viskas gerai. Tik gaila, kad daugiau darbo, mažiau laiko pomėgiams ir draugams.
Aš ėjau žingsnis po žingsnio link to, ką aš turiu. Nebuvo taip, kad ieškojau. Kiekvienas mes ieškome ir kiekvienas atrandame skirtingai. Skirtingus dalykus ir skirtinguose gyvenimo etapuose. Kiekvienas vertina asmeninę laimę kitaip. Aš supratau, kad man kol kas labai patinka eiti, daryti, kažkokio rezultato siekti. Galbūt ateis momentas, kai sakysiu, kad man labiau patinka sėdėti ir kepti mėsą, ir man tai bus gerai. Kiekvienam savas laikas.
L: Ar esu tas žmogus, kuriam paskambintum, jei būtų labai sunku?
O: Žinoma. Ir ne kartą esu paskambinusi ir atvažiavusi. Kai susipykstu su Simu, tai varau pas Liutaurą, arba, kai Simas išveja mane. Mes kiek jau metų kartu? 7-8 metai. Tai per daug įdomių etapų keliauta, apkalbėta, žinoma, ir pasidalinta tiek išgyvenimais, tiek tuo, kas tuo metu šeimoje, ir pan. Tai normalu, todėl Liutauras ir pažįsta taip gerai.
L: Ar gailiesi dėl savo „Olialia pupyčių“ etapo?
O: Oi, tikrai ne. Labai fainas etapas, yra daug ką atsiminti. Gaila, kad mažai vaizdinės medžiagos, dabar daug daugiau padaroma. Neseniai dalijausi koncerto Baltarusijoje video su milžiniška auditorija. Koks malonumas. Gera prisiminti. Labai laiku, labai teisingas ir labai geras projektas. Ir pakeliavome nemažai, ir susipažinome su daug įdomių žmonių. Ir nepasakyčiau, kad šitas projektas iš esmės ir baigėsi.
L: Ar būti vizažiste tau patinka labiau nei būti atlikėja?
O: Žinoma.
L: Bet, tipo, nepasiilgsti to strikt pastrikt.
O: Visą vasarą strikinėjome ir galvojau, kad nepasiilgau, bet, kai išėjome į sceną, supratau, jog nerealiai gerai.
L: Ar vis dar skaudžiai išgyveni dėl vyro neištikimybės?
O: Ne. Tiesą pasakius, net pamiršau.
L: Laikas – gydytojas.
O: Blogą atmintį turiu. Tas padeda.
L: Mažai buvo, tai greitai ir pamiršai.
V.Saldžiūnas: Pasakėte ne ir tikrai ne. Tai įdomiausia. Tikrai nesumelavote. Tai nebūdinga moterims kažkaip. (O: Matote, nemoteriška siela) Nes moterys nešiojasi tokius dalykus.
L: Ar norėtum, kad vyras būtų didesnis romantikas?
O: Norėčiau. (L: Netikiu. Neįdomu būtų)
V.Saldžiūnas: Tai čia truputį tam tikras pergyvenimas buvo.
L: Ar esi pamelavusi savo vyrui?
O: Taip. Per gyvenimą visokių melų būta. Nebūtina jam žinoti, kodėl su drauge prasėdėjau penkias valandas, o ne dvi. Ar kodėl tiek išleidau parduotuvėje. Žinokite, kad kartais sveikas melas šeimoje reikalingas. Vietoje ir laiku.
L: Ar esi patenkinta jūsų su vyru seksualiniu gyvenimu?
O: Ooooo... nu, patenkinta. Pabėgčiau, jei būtų blogai.
V.Saldžiūnas: Čia irgi toks šiek tiek, sakykime, ant ribos.
L: Ar nepavargsti nuo gyvenimo nuolatiniame dėmesyje?
O: Kad dabar nėra jau tokio nuolatinio, koks jis buvo anksčiau. Kad man užtenka tiek, kiek jo turiu. Aš labai stabiliai ir komfortabiliai jaučiuosi. Man gerai, kaip yra. Kartais jo daugiau gali būti, kartais visai nebūti. Tas bangavimas per gyvenimą. Atsimeni, Liutauras ir iš proto kraustėsi, dabar ramesnis periodas, tada periodas vėl ateis ryškesnis. Normalu taip banguoti.
Pasibaigus O.Pikul melo detektoriaus testui V.Saldžiūnas atkreipė dėmesį, kad moteris atsakinėjo tiesiai ir be jokių išvedžiojimų. Poligrafologas pastebėjo, jog Liutauras žymiai laisviau jautėsi klausinėtojo rolėje, o ne karštojoje kėdėje.
Pagauti melagio V.Salždiūnui nepavyko. „Galiu tik pasakyti, kad Liutauras jaudinosi labiau, o Oksana buvo ramesnė. Tik klausimai apie vyrą buvo tokie, į kuriuos nelabai norėjo atsakyti, ant ribos. Bet melagių čia nerasta“, – prisipažinęs, kad jam nepasisekė, testo rezultatus apibendrino profesionalas.
L.Salasevičius padarė išvadą, kad testo rezultatai tokie, nes nei jis moka meluoti, nei turėjo ką slėpti. Dizaineris dar pridūrė, kad jie su Oksana vienas kitam labai atviri, nei karto nebuvo susipykę ar bent apsižodžiavę. „Pas mus viskas ramu, kokybiškas bendravimas. Nėra buvę jokių nesąmonių, tai nėra ką ir meluoti“, – užbaigė L.Salasevičius.
