O.Kolobovaitė: artistas be kritikos – kaip žuvis be vandens

Kodėl sutikote dalyvauti šokių projekte „Šok su manimi“? Kokios buvo pagrindinės priežastys, paskatinusios tam pasiryžti?

Aš tiesiog mėgstu šokti. Tikrai, labai noriu išmokti valdyti savo kūną.

Esate prisipažinusi, kad este jautrus žmogus, taigi ar nebijote komisijos kritikos? Juk einate į Jums gana naują sferą išbandyti savo jėgų.

Sunku pasakyti – su šokiu esu susidūrusi nei daug, nei mažai: atsimenu save šokančią darželyje, mokykloje, namuose priešais veidrodį. Turbūt ir Jūs tą patį darėte? Tiesa, paauglystės metais esu susipažinusi su pramoginių šokių pagrindais, o muzikos akademijoje lankiau privalomas šokio paskaitas. Tiek tos mano patirties... Aš būtinai su savimi pasikalbėsiu ir pasistengsiu nuraminti savo tuštybę tomis akimirkomis, kai mane kritikuos. Na, apskritai artistas be kritikos – kaip žuvis be vandens, – ši mintis šiek tiek nuramina mano baimes.

Lietuvos „Metų atradimu“ tapo solistė Ona Kolobovaitė

„Triumfo arkoje“ dalyvavote kaip solistė, o „Šok su manimi“ atsakomybe teks dalytis su partneriu, teks prie jo derintis. Ar nemanote, kad šiuo atveju dalyvauti projekte bus sudėtingiau?

Galbūt, bet kol kas palikime tai paslaptyje – juk dar tik pati darbų pradžia. Kalbėdama apie TV projektus negaliu nepabrėžti, kad kiekvienas iš jų yra sudėtingas tuo, kad užkulisiuose nėra pramogaujama: dalyviai dirba negailėdami nei laiko, nei miego valandų, nei energijos, o žiūrovai tuo tarpu mato tik galutinį rezultatą. Sutinku, jog dabar bus dviguba atsakomybė. Manau, esu tam pasiruošusi.

Kaip manote, ar šokis gali nugalėti dainavimą ir tapti Jūsų didesne aistra?

Negali.

Esate sakiusi, kad žiūrėti į save televizijos ekrane, kai vaidinote „Nekviestoje meilėje“, buvo sudėtinga. Galbūt prie to pripratote dalyvaudama „Triumfo arkoje“? O gal stebėti „Šok su manimi“ įrašus su savo pasirodymais taip bus išbandymas?

O taip... Pamenu savo būseną, kai žiūrėdavau serialo ir „Triumfo arkos“ laidų įrašus – kiekvieną kartą prisipildydavau įtampos ir siaubo jausmu. Be abejonės, stebint „Šok su manimi“ įrašus taip pat reikės daug kantrybės ir optimizmo, o gal net ir daugiau. Esu įsitikinusi, jog aibę kartų klysiu, kadangi šokį, kaip ir dainavimą, sudaro ne vienas elementas, o sujungti juos į darnią visumą – milžiniškų pastangų reikalaujantis darbas. Taigi – darbas, darbas ir dar kartą darbas... Ir gera nuotaika!

Ar Jūsų nevilioja karjera televizijoje? Ar, pavyzdžiui, sutiktumėte vesti kokią nors populiarią televizijos laidą? O gal jau sulaukėte panašių pasiūlymų?

Kiek teko susidurti su televizijos pasaulio taisyklėmis – jos yra itin griežtos, todėl negalėčiau viešinti jokių susitarimų ar pasiūlymų anksčiau laiko. Šiuo metu mano karjera – magistro studijos, dainavimas, o kas bus toliau – parodys laikas.

Ką gyvenime galėtumėte paaukoti dėl sėkmės? Ir koks yra Jūsų sėkmės receptas?

Sėkmės receptas? Tiesą sakant niekada tokio neturėjau, o ir abejoju, ar verta, nes sėkmė yra pasekmė. Aš tikiu tuo, kad mano užduotis – siekti tikslo ir kiekvieną kartą sėkmę jaukintis, ir, gink Dieve, nieko dėl jos neaukoti.

„Triumfo arkos“ laimėtoja Ona Kolobovaitė

Manote, reikėtų? Na, ne, gal palikime Lietuvą ramybėje – ji ir taip per daug stebinama... Dabar reikia puoselėti tai, kas jau atrasta.

Esate „Triumfo arkos“ laimėtoja. Ką Jums davė šis projektas, ko išmokė?

Didžiulis reveransas šiam projektui. „Triumfo arka“ man buvo dainavimo, stiprybės, valios ugdymo mokykla. Retai kada vienu metu pasitaiko tiek daug galimybių tobulėti. Esu laiminga, nes dainavau pritariant orkestrui, išplėčiau repertuarą, kalbėjausi su dirigentais Modestu Pitrėnu ir Martynu Staškum bei dėstytoja Sigute Stonyte apie kūrinių interpretacijas, atlikimo stilių. Tai tikra žmogaus-dainininko patirtis.

Dalyvaudama „Triumfo arkoje“ sakėte, jog nebežinote, ką reiškia žodis „laisvalaikis“. Ar po Naujųjų metų atrandate laiko sau?

Jeigu vertinate mano veiklą tik televizijos projektų kontekste, tuomet laisvo laiko turėjo padaugėti. Tačiau atsitiko visiškai atvirkščiai, nes iš karto po Naujųjų metų Operos ir baleto teatre prasidėjo W.A.Mocarto operos „Figaro vedybos“ pastatymas. Taip pat paruošiau Adelinos partiją kovo mėnesį pristatytoje operoje „Julius“. Labai daug laiko reikalauja pasiruošimas magistrantūros baigiamiesiems egzaminams, spektakliams, koncertams, nes visur yra vis kitoks kolektyvas ir repertuaras – tenka daug repetuoti.

Kaip atrodo kasdienė Jūsų darbo diena, ką jos metu tradiciškai veikiate?

Įprastiniai dienos ritualai, spėju, tokie patys, kaip ir kiekvieno žmogaus: dušas, pusryčiai, pietūs, vakarienė ir vėl dušas. Šiaip besikartojančios dienotvarkės tikrai neturiu, nes kaskart vis kiti uždaviniai, aplinkybės. Neretai įvykiai klostosi spontaniškai, neplanuotai, bet tikriausiai tai ir priverčia mane dažniau šypsotis... o kartais ir atvirkščiai.

Ona Kolobovaitė

Kas yra Jūsų gyvenimo variklis, kas skatina jus eiti pirmyn, nepavargti? Galbūt tai yra meilė?..

Gyvenimo variklis – kiekviename žingsnyje, kiekviename, atrodytų, įprastame reiškinyje: žolės daigelio pabudime, kelio dulkėje, žiogų smuikavime. Labai svarbu neprarasti džiaugsmo.

Kas šiuo metu yra didžiausi jūsų kritikai ir palaikytojai?

Mano šeima, dėstytoja, draugai. Esu dėkinga už jų neišsenkančią kantrybę, stiprybę ir šilumą.