Nuotrauka iš vaikystės Oksana Pikul dalijasi ir su portalo Žmonės.lt skaitytojais.
„Padarykite apklausą, kur aš“, – nusijuokia moteris.
Prieš kurį laiką pasidalijusi šiuo kadru socialiniuose tinkluose, Oksana nustebo. Tokių reakcijų ji nesitikėjo.
„Žmonės sako – kokia nepasikeitusi. Nieko sau nepasikeitusi, aš tai nepažinčiau nė už ką, – kalbėdama su portalu Žmonės.lt šypsosi O.Pikul. – Mano nuostabai – daugelis atpažino. Juokiausi, galvojau niekas neatpažins. Bet atsakiusių buvo daug. Pasiskaičiau, pasijuokiau ir supratau, kad, vadinasi, neina pasislėpti – panaši ir viskas daugumai. Iškart atspėjo – durte dūrė pirštu į tą sėdinčią mergaitę.“
Nors Oksana tiksliai neatsimena, kurioje pradinėje klasėje daryta ši nuotrauka, ji svarsto, kad tuo metu buvo panašaus amžiaus, kaip dabar jos sūnus Dominykas. Jam šiuo metu – aštuoneri.
„Save prisimenu labai sportišką, lyderę, pirmūnę“, – paprašyta prisiminimais nusikelti į tuos laikus, portalui Žmonės.lt sako O.Pikul.
O nusikelti į prisiminimus, žiūrėti senas fotografijas Oksana išties mėgsta: „Kuo senesnė, tuo dažniau grįžtu. Tikriausiai normalu keliauti per etapus ir mėgautis žiūrint į tas senąsias nuotraukas. Juolab kad su šiuolaikinėmis technologijomis tai labai paprasta ir lengva – tu gali per tą pačią feisbuko paskyrą pasižiūrėti senuosius atsiminimus. Bent jau aš randu net 2010 metų įrašus, o juk tikrai nebuvau pirmoji, susikūrusi profilį, tai įsivaizduokite, kiek istorijose yra užslėpta.
Ačiū tai funkcijai, kad galima pamatyti, ką anksčiau tam tikrą dieną esi pasidalinęs. Labai faina, kad išmeta senas istorijas – ten gali rasti ir dešimties metų senumo nuotraukų, ir, tarkim, prieš dešimt metų pasidalintą nuotrauką, kaip aš atrodžiau pradinėse klasėse. Džiaugiausi ją atradusi. Džiugu kartais pasinerti į atsiminimus. Juk yra ką atsiminti.“
Dabar O.Pikul vaikystės prisiminimus padeda kurti savo sūnui Dominykui, pavyzdžiui, neseniai kartu lankėsi „Wolves“ rungtynėse prieš Stambulo „Bešiktaš“. Pašnekovė pabrėžia berniukui norinti perduoti tai, kas džiugindavo ją pačią.
„Šiuo metu labai dažnai atsimenu, kokia buvo ta mano vaikystė, kaip aš ją praleidau, kaip aš ja mėgavausi. Ji buvo beprotiškai graži ir labai labai faina, dėl to dabar mėginu padovanoti tokią pačią ir Dominykui – kiek išgaliu ir kiek galiu sau leisti. Dovanoju geras emocijas, dovanoju gerą laiką, dovanoju šilumą, meilę, draugystę – visa tai, ką aš gavau savo vaikystėje. Per gyvenimą keliauju su gražiais atsiminimais, tai norėčiau, kad lygiai taip pat jis atsimintų, kaip gražiai laiką leido, kiek buvo galimybių jam pažinti šitą pasaulį, įvairiausius įvykius, pojūčius, jausmus, išgyvenimus. Tą patį mėginu padovanoti ir jam“, – pasakoja Oksana.
Juk kažkada ir Dominykas, žvelgdamas į nuotraukas, prisimins savo vaikystę. „Toks ir tikslas – kad atsimintų“, – šypteli O.Pikul.
