Baleto statytojai – G.Williamsonas ir dirigentas Davidas Geringas, LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras bei Eglę šokanti balerina Kristina Gudžiūnaitė.
„Eglė žalčių karalienė“ LNOBT statoma jau ketvirtą kartą – ankstesnės premjeros įvyko 1960, 1975 ir 1995 m. Naujojo pastatymo iniciatorius – LNOBT baleto trupės vadovas K.Pastoras.
Įtraukti į repertuarą „Eglę žalčių karalienę“ jį paskatino žinojimas, kad šis veikalas buvo itin populiarus Lietuvos baleto scenoje, o archajiškosios pasakos siužetas artimas kiekvieno lietuvio širdžiai.
„Šįmet minimas Lietuvos baleto 90-metis – gera proga parodyti naują „Eglės žalčių karalienės“ versiją, – sako K.Pastoras. – Pakviečiau George’ą Williamsoną, nes pažįstu jį kaip talentingą choreografą. Jis yra Anglijos nacionalinio baleto kūrybinis partneris, esu dirbęs su juo Varšuvoje. Pamaniau, kad būtų labai gerai, jei menininkas „iš šalies“ interpretuotų šį tipišką lietuvišką siužetą.“
Be to, baleto vadovui imponavo G.Williamsono mokėjimas „pasakoti istoriją“ – „jis ne tik išmano baleto žingsnelius, bet ir geba scenoje kurti rišlią istoriją.“
G.Williamsonas choreografo karjerą pradėjo 2009 m., o jo 2012 m. Anglijos nacionalinio baleto užsakymu pastatyta „Ugnies paukštė“ buvo nominuota prestižiniam „Benois de la Danse“ apdovanojimui.
Britų choreografas paantrino K.Pastoro žodžiams – G.Williamsonui svarbiausiu tikslu buvo papasakoti beveik mitinę Eglės istoriją rišliai, suprantamai: „Atsispyriau nuo sukrečiančios baleto atomazgos, kai Eglė save ir savo vaikus paverčia medžiais.“
Choreografui buvo svarbu parodyti Eglės virsmą – iš naivios mergaitės baleto pradžioje į lemtingus sprendimus priimančią moterį veikalo finale. Tačiau baleto adresatas – ne tik suaugusieji: „Noriu, kad spektaklis būtų artimas kiekvienam – ne tik suaugusiesiems, kurie galbūt mėgautųsi abstraktesne scenine kalba, bet ir vaikams, paaugliams.“
Kokia yra šokio leksika? Eglės vaidmenį kurianti vedančioji baleto solistė Kristina Gudžiūnaitė atskleidžia – neoklasika: „Tai nėra klasikinis baletas, bet ir nėra modernas. Pavadinčiau šokio leksiką neoklasikine.“
Pasak solistės, kuriant Eglės personažą labai svarbus jo „psichologinis fonas“ – charakterio kaita. Ją atskleisti padėjo ir sceninė partnerystė su Žilviną šokančiu solistu Genadijumi Žukovskiu: „Jau ne pirmą spektaklį kuriame vaidmenis kaip pagrindinė pora („Spragtukas“, „Sniego karalienė“). Susiformavęs partnerystės jausmas labai padeda scenoje, kas kartą tarsi auginame vienas kitą.“
„Eglės žalčių karalienės“ muzikos vadovas Davidas Geringas paatviravo, kad diriguoti E.Balsio partitūrą buvo jo svajonė. „Net sapnuodavau meilės temą. Įsimylėjau baleto muziką; šis jausmas vis stiprėja, ypač kai matau Kristiną scenoje“, – galantiškai juokavo dirigentas.
D.Geringas besąlygiškai priima jauno choreografo interpretaciją, kuri galbūt žiūrovams gali pasirodyti netikėta: „Manau, nėra būtina kurti taip, kaip visi tikisi. Menas yra tai, ko niekas nelaukia; o tai, ko visi laukia, yra nuobodu. Jei rezultatas sukrečia – geras ženklas“, – apibendrino dirigentas.
„Eglės žalčių karalienės“ baletą žiūrovai išvysti dar galės lapkričio 21 ir gruodžio 4 dienomis.
