„Aišku, kad yra ir kita pusė, viešbučiai ir visa kita. Aš galiu sau leisti turėti namus, bet neturiu tam laiko. Man yra sunku keliauti kiekvieną dieną kažkur kitur, o juo labiau su vaikais, tai yra didelis menas.“
„Ar jūs nieko prieš, jei sėsim ant grindų?” – pasiūlo Asmik, kai jos mamos, taip pat operos dainininkės, garsaus soprano Irenos Milkevičiūtės namuose su gyvenimo būdo laidos „Nuo... Iki...“ komanda susitinka pasikalbėti.
Kambaryje – mamos karjerą scenoje menančios nuotraukos, paveikslai ar apdovanojimai, o tamsiai raudonų rožių puokštė pamerkta Asmik atvažiavimo proga. Kalbėdama su dukra Irena Milkevičiūtė vadina ją ne Asmik, o Astute. Tai įprasta, pasakoja Asmik – ją nuo vaikystės mama ir artimi draugai šaukia Asta. Asmik Grigorian Vilniuje pas mamą svečiavosi vos keletą dienų, bet, kaip pati sako, jos įtemptame gyvenime tai labai daug, rašoma televizijos pranešime spaudai.
„Norite pamatyti, kaip aš iš tikrųjų gyvenu, parodysiu, – sako ji, – tik bijau, kad visas operos žvaigždės įvaizdis sugrius. Labai daug žvaigždžių mėgsta rodyti tą savo gražiąją pusę, o aš linkusi parodyti savo silpnybes, savo netobulumą ir tam reikia drąsos, nėra paprasta”, – sako Asmik Grigorian, atverdama duris į savo kambarį mamos namuose, tiesiog užverstą lagaminais.
Gimusi dviejų operos žvaigždžių Irenos Milkevičiūtės ir Gehamo Grigoriano šeimoje Asmik sako, kad jai nebuvo lengva todėl, kad abu jos tėvai buvo ir savotiški jos mokytojai.
„Tai labai didelis svoris ir, sakyčiau, kad žmonės, kurie renkasi tą pačią profesiją, kaip ir tėvai, turi daug drąsos ir ne tik todėl, kad visada bus lyginami.”
Asmik mama Irena Milkevičiūtė sako, kad ji mokydama dukrą dainavimo visuomet stengdavosi susitarti ir būti diplomatiška.
„Jei būčiau sakiusi, tu turi tik taip daryti, ji būtinai padarytų priešingai. O dabar jau aš galvoju, kad, pasirodydama su ja scenoje, ko nors nepridirbčiau”, – sako Irena Milkevičiūtė, netrukus su dukra pasirodysianti vienoje scenoje.
Asmik Grigorian ploja pilnos salės, jos darbų tvarkaraštis užpildytas penkeriems metams į priekį, o režisierius po spektaklio iš dėkingumo prieš ją nesidrovi atsiklaupti ant kelių. Salomėjos vaidmeniu režisierius Romeo Castelluci operoje pasaulį pakerėjusi Asmik prieš dvejus metus buvo paskelbta geriausia pasaulio operos soliste. Lietuvoje ji apdovanota „Už nuopelnus Lietuvai” riterio kryžiumi, Nacionaline kultūros ir meno premija.
„Tie apdovanojimai man yra svarbūs dėl žmonių komandos, kuri dirba su manimi, tų žmonių, kurie yra nematomi, mokytojai, koučeriai, tėvai, vaikai, Lietuva. Aš manau, kad jie mane džiugina todėl, kad aš jais galiu nudžiuginti tuos žmones, kurie prisidėjo prie mano gerovės, – sako Asmik. – O šiaip joks apdovanojimas manęs nei padarė, nei padarys geresne dainininke, svarbiausia darbas ir mano meilė darbui. Apdovanojimai suteikia man laisvę rinktis. Kai manęs klausia, iš kur aš išmokau dirbti ir kodėl atrodo, kad niekuomet nepavargstu, aš tai siečiau ne su mokymusi M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, o su tuo, kad anksti tapau mama.“
Dabar turėdama jau suaugusį sūnų ir netrukus į mokyklą pradėsiančią eiti dukrą, Asmik sako, jog norėdama viską suspėti ji planuoja nuo ryto iki vakaro.
„Bet nemėgstu žodžio aukoti, aš stengiuosi rasti balansą tarp šeimos ir darbo. Dirbant taip, kaip aš, reiškia susitaikyti su nesaugumo jausmu, o žmonės, kuriems reikia saugumo, niekada negalėtų gyventi tokio gyvenimo. Talentingi žmonės dažnai neturi tų saugiklių dėl to jie šauna taip, kad visi stebisi – ką reikia padaryti, kad tai pavyktų. Aš sakau: reikia nebijoti. Bet rizika yra visada didelė. Ir niekada nežinai kada gali ateiti ta diena, kai gali nutikti visko.”
Visas interviu su Asmik Grigorian – pirmadienio vakarą, 20 val., LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“.
