Paaiškėjo Dainos ir Antano Bosų bylos dėl palmių verdiktas: prisiteisė daugiau nei 5 tūkst.

Tropiniais augalais – palmėmis – susigundę verslininkai Daina ir Antanas Bosai tik per teismus išsikovojo, kad būtų grąžinami pinigai už neprigijusius augalus.
Daina Bosas ir Antanas Bosas
Daina Bosas ir Antanas Bosas / BNS ir KK2 nuotr.

2020-ųjų vasarą Daina Bosas nusprendė savo namų kiemą Palangoje apsodinti tropiniais medžiais – palmėmis. Tais metais kaip tik imta Lietuvoje prekiauti palmėmis.

Tačiau tropiniai medžiai žiemos neišgyveno, moteris kreipėsi į pardavėjus prašydama grąžinti pinigus.

Moteris iš viso įsigijo šešias palmes, dvi gavo dovanų už įrašą instagrame. Prekybininkai užtikrino, kad žiemą medžiai ištvers. Maža to, jų svetainėje buvo fotografija su apsnigtomis palmėmis.

Tropiniai medžiai Bosų šeimai atsiėjo apie 5 tūkst. eurų.

Tačiau jau pirmąją žiemą medžiai ėmė nykti, liko tik stagarai

KK2 nuotr./Diana Bosas kovoja su neišgyvenusių palmių pardavėjais
KK2 nuotr./Diana Bosas kovoja su neišgyvenusių palmių pardavėjais

Teigė davęs instrukciją

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl vartojimo ginčo padarė išvadą, kad palmes pardavęs verslininkas iki augalų pardavimo neįvykdė jam tenkančios pareigos tinkamai ir laiku suteikti visą būtiną, teisingą ir išsamią informaciją apie palmių auginimą ir priežiūrą.

Verslininkas – palmes pardavęs asmuo – kreipėsi į teismą ir prašė atmesti atsakovo Antano Boso reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir išlaidas advokato pagalbai.

Palmėmis prekiavęs verslininkas teigė, kad kreipėsi į atsakovo sutuoktinę D.Bosas su pasiūlymu sudaryti natūrinių mainų sutartį, siekdamas mainais už atsakovams perduodamas ir pasodinamas palmes gauti iš moters reklamos jos socialinės medijos „Instagram“ paskyroje.

Teisme palmių prekeivis aiškino, kad su pirkiniu buvo pateikta ir instrukcija.

Verslininko teigimu, atsakovai turėjo visą reikimą informaciją, tačiau patys tinkamai neprižiūrėjo palmių žiemos metu.

Apylinkės teismas atmetė verslininko reikalavimus ir išspendė ginčą iš esmės – įpareigojo verslininką grąžinti Antaną Bosą sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Su tokiu teismo sprendimu verslininkas nesutiko ir prašė jį panaikinti.

Įsisuko teismų karuselė

Apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė ir konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai: palmes pardavė ieškovas – verslininkas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo veikla Lietuvoje.

Palmes, jų apsaugai skirtas priemonės, sodinimo paslaugas ir kt. iš apelianto pirko ir už tai sumokėjo atsakovas A.Bosas. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip fizinis asmuo, kadangi palmes įsigijo, siekdamas jas auginti kartu su kitais augalais savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti.

Palmės buvo pasodintos prie namų, jis jomis rūpinosi, pirko jų apsaugos priemones ir kt.

Aplinkybė, kad trečiasis asmuo – Daina Bosas – už 2 iš 8 palmių ir jų pasodinimą sutiko pareklamuoti apelianto veiklą, įtakos susiklosčiusių santykių kvalifikavimui neturi, kadangi moteris sudarė šį susitarimą su apeliantu taip pat siekdamas įgyti palmių savo asmeniniams, o ne verslo poreikiams tenkinti.

Organizatorių nuotr./Daina ir Antanas Bosai Klaipėdos mero padėkos vakare
Organizatorių nuotr./Daina ir Antanas Bosai Klaipėdos mero padėkos vakare

Teismas: informacija turėjo būti aiški

Pasak teisėjų kolegijos, verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto, apie prekės ar paslaugos pagrindines savybes. Atsižvelgiant į parduotų augalų – palmių galimybes augti Lietuvos klimate, informacija, kad jas auginant šaltuoju metu laikotarpiu, kai temperatūra gali nukristi ir žemiau –25 °C, turi būti naudojamos papildomos jų apsaugos priemonės – šildymo kabeliai, apibūdina vieną iš pagrindinių šios parduodamos prekės savybių.

Ši savybė nėra akivaizdi, kadangi tokios priemonės nėra reikalingos kiekvienam augalui, tuo labiau kad palmių pardavėjas buvo nurodęs, kad ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki –18 °C temperatūroje ir pan. Tokia informacija aiškiai ir suprantamai, nededant pastangų ją surasti, turėjo būti pateikta dar prieš įsigyjant, t. y. prieš pasodinant, palmes, tačiau, bylos duomenimis, tokia informacija nebuvo nurodyta, įsigyti papildomų palmių apsaugos priemonių – šildymo laidų nebuvo pasiūlyta.

Teismas padarė išvadą, kad palmių prekeivis pažeidė jam tekusią informavimo pareigą.

Neturėdamas šios esminės informacijos, vartotojas A.Bosas įsigijo palmes ir patyrė nuostolių, kurie privalo būti atlyginti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis