Apie savo tėvus moteris kalba tik gražiausiais žodžiais: „Jie visada buvo man atidūs, visada patardavo ir – svarbiausia – visada gerbdavo.“ Šiuo, jai tėvų parodytu keliu, Vaida stengiasi žengti ir bendraudama su savo sūnumi.
„Paauglystė – nelengvas laikotarpis“, – pripažįsta, tačiau, pasak Vaidos, pakanka laikytis trijų pagrindinių dalykų ir kelią į paauglio širdį pavyksta rasti beveik visada.
Pirmiausia savo paauglį reikia besąlygiškai mylėti. Mylėti tokį, koks jis yra, ir nieko mainais į tą meilę nereikalauti, leisti jam laisvai reikštis.
„Juk mes vaiko neklausėme, ar jis nori čia ateiti, jį tiesiog atvedėme į šį pasaulį, tad mes, tėvai ir esame atsakingi už tai, kad vaikas šiame pasaulyje būtų mylimas bei priimamas be išlygų. Tai yra pirmoji ir pagrindinė tėvų pareiga“, – samprotauja Vaida.
Taip pat labai svarbu vaiką gerbti. „Reikia suvokti, kad vaikas yra ne mums priklausantis daiktas, o atskiras žmogus su savo nuomone ir jausmais. „Kai atrodo, kad paauglys mūsų negirdi ir negerbia, tiesiog reikia mokėti kartais nusileisti, išlaukti“, – sako V.Genytė.
„Juk paauglystėje maištas yra visiškai normalus dalykas. Paauglys kurti savarankišką santykį su aplinka pirmiausia mokosi šeimoje, tad būkime paaugliui atidūs, gerbkime jo nuomonę, patarkime, jei reikia“, – priduria.
Trečias labai svarbus dalykas bendraujant su paaugliu – kalbėtis. Ne kalbėti, o būtent – kalbėtis, megzti dialogą. Vaida pastebi, kad kartais savo paauglį tenka prakalbinti net ir gudraujant. Tam, kad niekada neprarastum ryšio su vaiku, jį reikia nuolat stebėti, jo klausytis ir klausti.
„Jei iš kelių pirmų kartų nepavyks prakalbinti, atsivėręs paauglys, patikėkite, jums turės ką papasakoti ir tie dalykai bus tikrai labai svarbūs“, – bendravimo su paaugliu sūnumi patirtimi, naudinga visiems tėvams, dalijasi Vaida Genytė-Marazienė.
Daugiau įdomių istorijų – „Gelbėkit vaikus“ paramos koncerto „Už vaikystę“ metu kovo 16 dieną.
