Festivalio svečiai kviečiami grožėtis įvairiais žibintais, kuriančiais atskirą magišką pasaulį. Jame – ryškios gėlės, Kinijos šventyklos, Afrikos safario gyvūnai, kalėdiniai nameliai, Kalėdų Senelis ir Spragtuko istorija. Žibintų festivaliai yra neatsiejama Kinijos kultūros dalis, kuri simbolizuoja žmogaus gebėjimą valdyti ir jungti ugnį bei meną. Rudens ir žiemos metu organizuojami žibintų renginiai skirti tamsos išsklaidymui, šventinės nuotaikos sustiprinimui.
Svečių dėmesį prikaustė pagrindinė festivalio skulptūra – Naujųjų metų simbolis – net 15 metrų ilgio siaubūnas Nian ir daugiau nei dešimties metrų aukščio dangaus šventovė. Visi Pakruojo dvare eksponuojami žibintai yra unikalūs kūriniai, paruošti būtent šiam festivaliui ir niekur ankščiau nerodyti.
Festivalio organizatoriai darbus patikėjo profesionaliems kūrėjams iš Kinijos – „Haitian culture“. „Haitian culture“ vadovė Lory Lui pasakojo, kad išskirtiniai žibintai yra kuriami rankomis ir jų gamybai šiais metais panaudota daugiau nei 16 tūkstančių metrų kiniško šilko. Spalvingose skulptūrose švietė dešimtys tūkstančių lempučių, o jų sujungimui prireikė beveik 6 kilometrų elektros kabelio. Lankytojų šviesos festivalis lauks šventinio laikotarpio savaitgaliais ir Kalėdų dienomis iki pat sausio 5 d.
Dvidešimties specialistų komanda, atvykusi į Lietuvą, šio festivalio eksponatus statė ir puošė beveik 3 savaites. Prieš tai skulptūros buvo ištapomos ir ruošiamos Kinijoje dvidešimties dailininkų-dekoratorių komandos. Įspūdingos konstrukcijos Lietuvą pasiekė šešiolikoje jūrinių konteinerių.
Šviesos festivalis sudomino ir žinomus žmones. Šventėje dalyvavo Liucina ir Tadas Rimgailos, Inga Žuolytė su sūnumi Gabrieliumi, Eimutis Kvoščiauskas, Julija Žižė su dukromis Lėja ir Otilija, Edvardas Žičkus. Svečių laukė ne tik įspūdžiai šviesų festivalyje, bet ir ekskursija po Pakruojo dvarą. Šventę vainikavo vakarienė pagal dvaro receptus: alaus duonelė ir ančių kepenėlių paštetas su konjaku, krosnyje kepta putpelė, smaližių laukė grietinėlės desertas su šviežiai trintomis braškėmis „Baronaitės elegancija“.
Žibintai vienas už kitą gražesni
L.Rimgailei įspūdį paliko tai, kad renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo. Į atidarymo šventę plūdo žmonės iš aplinkinių miestų ir miestelių, autobusais atvyko ir svečių iš kaimyninių šalių.
„Labai smagu, kad dvaro teritorijoje yra tiek daug skirtingų žibintų, jie vienas už kitą gražesni, atskleidžiantys vis kitą temą. Įspūdį dar labiau sustiprina muzika, grojanti prie kai kurių eksponatų. Judančios figūros labai interaktyvios, įtraukia žmones. Festivalis tikrai įspūdingas, nežinau, kur dar Lietuvoje gali pamatyti kažką panašaus“, – įspūdžiais dalijosi L.Rimgailė.
Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba su 26 pastatų ansambliu, kur yra atkuriamas XIX a. pab.–XX a. pr. dvaro gyvenimas. Verslininkei labai patiko dvaro interjeras, kambariai, kuriuose nakvojo svečiai, ir bajoriška vakarienė.
„Jei planuosite atvykti į Pakruojo dvarą, būtinai eikite į ekskursiją. Man didžiulį įspūdį paliko gidės – toks atsidavimas, atrodo, kad šis dvaras priklauso joms. Kai kurie dvarai būna per daug modernūs, kai kurie – per daug apleisti. O šis dvelkia istorija, daug autentiškų dalykų“, – kalbėjo L.Rimgailė.
Vaikai pasinėrė į pramogas
J.Žižė pasakojo, kad šį dvarą pirmą kartą aplankė vasarą, todėl grįžti rudenį ir sudalyvauti šviesų festivalyje planavo seniai. Žinoma moteris džiaugėsi, kad skulptūrų grožis išbaidė visą šaltį. Dukros su didžiuliu susidomėjimu vaikščiojo po teritoriją, grožėjosi žibintais, įsitraukė į interaktyvią veiklą. Mergaitės leido laiką edukacinėse užimtumo erdvėse: piešė kinų žibintus, žingsniavo spalvą keičiančiomis lėkštėmis ir susitiko su Kalėdų Seneliu jo namelyje.
„Mūsų šeimoje laikas, kurį mes praleidžiame kartu, yra labai svarbus. Todėl renkamės įvairias pramogas – geros emocijos gyvenime yra nuostabus dalykas. Tokio tipo festivaliai įdomūs tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Man tikrai buvo smalsu apžiūrėti visus žibintus. Sudomino ir amatų miestelis, kur gali pasivaišinti karštu šokoladu, spragėsiais, įsigyti rankų darbo gaminių tiesiai iš amatininkų. Į šį renginį įdėta daug ir sunkaus žmonių darbo. Reikia tai įvertinti“, – sakė J.Žižė.
Ypač nuomonės formuotoją sužavėjo vakarienė dvare ir ant stalo patiekta putpelė. Ji, pasak renginio viešnios, buvo nesausa, tinkamai apskrudusi, puikiai jautėsi skonis. Moteris pasakojo, kad jos svajonė būtų suorganizuoti vakarienę dvare, kur visi atvyktų persirengę, lauktų geras maistas, gyva muzika.
„Labai dažnai norėdami pamatyti, kaip anksčiau žmonės gyveno dvaruose, lekiame į užsienį. Tačiau kartais reikia nuvykti vos kelis šimtus kilometrų tam, kad galėtumei prisiliesti prie istorijos“, – sakė J.Žižė.
Įspūdį palikęs dvaras
Didžiausią įspūdį E.Kvoščiauskui paliko pats dvaras. Teatro ir kino aktorius sakė visada norėjęs nakvoti kokiame nors Italijos ar Prancūzijos dvare. O, kaip pasirodo, toli važiuoti nereikėjo – Pakruojyje rado tai, ko ieškojo.
„Dvaro šeimininkų išpuoselėti kambariai su iki smulkmenų apgalvotomis detalėmis negali nepatikti. Atrodo, kad nukeliavai kelis šimtus metų atgal. O šviesų festivalis suteikia dvarui šilumos. Skulptūros tikrai įspūdingos, praskaidrina niūrų rudenį.
Manau, kad čia kur paganyti akis turės tiek vaikai, tiek suaugusieji. Labai nudžiugino tai, kad dvaro personalas yra draugiškas gyvūnams, todėl kartu galėjau pasiimti ir savo augintinį Binsą“, – kalbėjo E.Kvoščiauskas.
