Koncertą pradėjo ištikimieji Ovidijaus scenos draugai – profesionalūs muzikantai Gintaras Šulinskas, Daumantas Slipkus bei Aivaras Mundinas. Jų muzikinė improvizacija atidarė koncertą su didžiule jėga ir stipria nuotaika. Iškart po to į sceną žengė Ovidijus Vyšniauskas ir pradėjo nuo kiek ramesnių, tačiau puikiai žinomų dainų – „Tik negesink šviesos“, „Suvalkijos berniokas“, „Tikiu“. Šias dainas lydėjo žiūrovų sukurta švieselių jūra, aplodismentai ir net ašaros veiduose.
Pirmoje dalyje Ovidijus tik Palangos koncertų salės žiūrovams padovanojo visiškai naujas, dar niekur negirdėtas dainas – „Dar tik bus“ ir „Dabar žinau“. Publika jas gausiai įvertino aplodismentais. Pirmąją dalį Ovidijus užbaigė dainomis „Žvaigždė rūke“ ir „Už tuos, kuriuos mylim“, sukeldamas dar didesnę aplodismentų bangą ir vis garsiau skambantį publikos chorą.
Antroji koncerto dalis prasidėjo, kai Ovidijus į sceną pakvietė Adomą Vyšniauską: „Aš labai jaudinuosi, nes šiandien čia, turiu jums pristatyti, jauną, atlikėją, kompozitorių, draugą ir sūnų, ponios ir ponai Adomas Vyšniauskas“ – su dideliu jauduliu scenos grandas pristatė, šių dienų ryškiausią muzikos vardą Lietuvoje – savo sūnų Adomą Vyšniauską – publika pasitiko kurtinančiais aplodismentais. Po tokios įžangos Adomas atliko savo ryškiausią kūrinį „Jeigu žinai, ko tu nori“, po kurio sekė kitos jau klausytojų pamiltos dainos – „Prisimink“, „With You“ ir „Aš judu“.
Kaip ir buvo galima tikėtis, Adomas Vyšniauskas buvo priverstas, tačiau su malonumu pakartojo „Jeigu žinai, ko tu nori“ po kurtinančių prašymų.
Po Adomo pasirodymo į sceną grįžo Ovidijus Vyšniauskas su dainomis, kurias drąsiai galima vadinti sunkiosios artilerijos kūriniais. „Mažyte“, „Saulė leidžias“, „Išdalinau“, „Kur bėga Šešupė“ – šlageris sekė šlagerį, o Palangos koncertų salė tapo viena didele šokių aikštele, publika – vienu dideliu choru.
