Jono Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje „Jūros akis“ Vitalija penktadienio vakarą, liepos 3-ąją, pasirodė paskutinį kartą prieš daromą pertrauką. V.Katunskytė 15min sakė, kad dainuoti į Palangą galbūt pavyks grįžti liepos paskutinę savaitę, tačiau dėl to dar nėra tikra. Vis dėlto nuo rugpjūčio 1 iki 8 dienos čia ją tikrai bus galima išvysti, vėliau ji vėl grįš į Šiaulius, o nuo rugpjūčio 22 iki 30 d. vėl dainuos šiame kurorte.
Tuo metu, kol Vitalijos dainos Palangoje bent jau gyvai neskambės, pati atlikėja dar pasirodys keliuose privačiuose pasirodymuose kituose miestuose, o likusį laiką tiesiog ilsėsis. Tiesa, atlikėja neslepia, kad anksčiau tokių didelių pertraukų nuo Palangos nedarydavo, tačiau dabar suprato, kad su bėgančiu laiku nebepakovosi.
„Jaučiasi nuovargis, metai savo diktuoja. Nebe 35 jau, o 60 su uodegėle. Nors draugai juokiasi – sako, nepasakysi, kad tau tiek. Atsakau, kad taip, ačiū, nepasakysi, bet laikrodukas eina į priekį, chebryte, jo atgal neatsuksi, yra, kaip yra, reikia ir dėl savęs truputį poilsio, visą laiką gi nesiduosi.
Anksčiau vasarą susidėliodavau tik Palangoje, bet dabar nusprendžiau neatsisakyti kitų užsakymų, žmonės labai norėjo, tad bus visai neblogai pakeisti aplinką. Supraskit, sunku čia kiekvieną vakarą be išeiginių, o kur dar oro sąlygos, drėgmė. Nebe pirma jaunystė, o jeigu nori toliau dainuoti, linksminti publiką, turi save pasaugoti“, – kalbėjo V.Katunskytė.
Seniau negailėdavo savęs
Vitalija prisipažįsta, kad anksčiau viskas atrodė kitaip. Ji dirbo nei tausodama sveikatos, nei skaičiuodama valandų. Buvo metas, kai Palangoje dainuodavo ne tik vasarą, bet ir rugsėjį, taigi, keturis mėnesius iš eilės be jokių pertraukų.
„Ir taip diena iš dienos. Kitąsyk susimąstydavau – galvoju ir iš kur mergaitei tiek drąsos, tiek sveikatos buvo. Atvirai pasakysiu – niekada savęs nežiūrėjau, niekada man nieko neskaudėjo, nebuvo jokių problemų, tik variau, variau ir dar kartą variau.
Esu viena iš tų, kur buvau save pamiršusi. Būdavo, Palangoje atidirbu vienur, tada dar bėgu į naktinį klubą, kur dirbu iki dvylikos, paskui nuo dviejų iki keturių ryto į kitą klubą, o kitą dieną dar ir į Šventąją lėkdavau. Toks buvo mano darbo grafikas – žiaurus. Draugai stebėdavosi – sako, kaip tu dar kojas velki, Jėzau, Jėzau“, – prisiminė Vitalija.
Vis dėlto šiandien situacija jau kitokia – V.Katunskytei sunku patempti didelį krūvį. Kad Vitalijai reikia poilsio, pastebi ir jos koncertuose su gėlėmis, dovanomis, ir, kaip sako atlikėja, didžiule meile apsilankantys klausytojai.
„Vakar sulaukiau svečių iš Vilkaviškio, buvo atvažiavę baikerių klubo atstovai, ėjo dėkoti, sakė, mažai į koncertus vaikštom, bet pas Vitaliją ateinam, ačiū jums už gerą nuotaiką, bet ar kai jūs dirbat, pertrauką bent darot? Nes žinokit, įsijaučiu keturias valandas ir non stop, be pertraukos dainuoju. Kitą sykį žmonės šoka, galvoju, negi čia darysi pertrauką, jie taip įsijautę, jiems faina, smagu, tai ir padarau šventę“, – 15min pasakojo Palangos siela.
Nusprendė „pasiremontuoti“
Palangos legenda neslepia, kad ne vienerius metus ją kamuoja sveikatos problemos – turi tam tikrų bėdų su stuburu, kojomis. Vis dėlto į gyvenimą žiūri optimistiškai ir jų pernelyg nesureikšmina. Anot jos, geriausias vaistas – juokas.
„Žinot, kai tokių metų, tai ir vienur truputį paskausta, ir kitur, ir koja patirpsta, bet, ačiū Dievui, didelių problemų nėra, pas kitus būna dar baisiau. Truputį vaistų pageri, susileidi kokią ampulę į petį, jei blogiau, pasilopai, kiek gali. Pati sau daktarė, – juokėsi Vitalija. – Juokauju ir viskas gerai. Svarbiausia pozityviai nusiteikti, nepasiduoti. Jei pradėsim dejuoti, tai bus signalas organizmui, kad viskas blogai. Nifiga. Jokių blogai, tik pirmyn, kol dar kojos neša, širdis į ritmą muša.“
Tiesa, gerbėjams dovanoti muziką V.Katunskytė nori dar ilgai, todėl savo sveikatą dabar gerins ne tik juoku, bet ir poilsiu. Liepą, kol nekoncertuos Palangoje, svarsto užsisakyti masažą, pasilepinti procedūromis.
„Ateina toks laikas, kai organizmas tau su varpeliu duoda signalą – mergina, tu truputį sustok, pasimasažuok, pasiremontuok. To reikia ir jauniems, ir pagyvenusiems. Kol organizmas neskambina varpeliais, tu varai, varai, bet viskam yra pradžia ir galas. Paskui per tuos darbus gali taip užsilenkti, kad, neduok Dieve, ligoninėje atsidursi. Dainuoti dar labai norisi, su balsu viskas gerai, tik reikia mankštintis, žiūrėti stuburą. Kaip aš sakau, visų pinigų, brangieji, nesurinksi, nors ir labai norėtųsi. Yra limitai, reikia ir save pamylėti, o mes labai dažnai tai pamirštame“, – pataria Vitalija.
Prisiminė nevykusią gerbėjos pastabą
Apie savo sveikatą V.Katunskytė netgi mėgsta pajuokauti koncertų metu.
„Sakau, va, meilužis kojas išsukino, matot. Aš mėgstu pašposauti, gi nepaslėpsi, žmonės mato, kad Vitalijos kojytės pavargo. O aš nebijau ir iš to pasijuokti, darau šou, bet paskui žmonės kartais nesupranta – galvoja, negi rimtai, ar čia iš tikrųjų meilužis tas kojas išsuko. Žmonių visokių yra, ne visi humorą supranta, kartais įdomūs būna tie tautiečiai“, – pastebėjo atlikėja.
Čia ji paminėjo nevykusį vienos moteriškės, pirkusios jos kompaktinius diskus, pasisakymą, kurį, patikino, atsimins visą gyvenimą. Tuomet atlikėja buvo po neseniai atliktos antros klubo sąnario operacijos.
„Taip sunkiai į sceną ėjau, vos ne su ramentais, bet kadangi buvo sezonas, šilta vasara, sutikau dainuoti – pagalvojau, kaip nors. Tai ta moteris sako – ponia Vitalija, žiūriu, jums kažkas su kojytėm. Taip, sakau, du mėnesiai po operacijos, klubo sąnarį keičiau, nieko nepadarysi, reikia pasiremontuoti, toks gyvenimas.
Tada ji pastebėjo – žiūriu, sėdit ant baro kėdės. Na, sakau, 40 metų atšokau, gal dabar turiu teisę jau sėdėdama dainuoti. Tuomet paklausė, ar žinau rusų dainininkę Liudmilą Zykiną. Be abejo, bet sakau, prie ko čia jinai, ar dėl to, kad mes abi storulės? Ne ne, sako, tik noriu pasakyti, kad ji prieš mirtį irgi ant baro kėdės sėdėjo“, – nepamirštamą pokalbį prisiminė V.Katunskytė.
Ji pridūrė, kad netrukus minėta moteris pati susivokė, ką pasakė, ėmė atsiprašinėti. „Bet aš nepykstu, aš kaip Dievas visiems atleidžiu. Žmogus tiesiog nepagalvojo. O ko čia pykti? Visi atėjom ir visi turėsim išeiti“, – šyptelėjo Vitalija.
Ir pas Katunskytę, ir pas Šilanską
Tačiau nors Vitalija pastaruoju metu sunkiau vaikšto, širdyje yra tokia pati energinga, kokia ir buvo, o ta energija mielai dalijasi ir su koncertuose apsilankančiais gerbėjais.
„Žmonės ateidami žino, kad pasiklausys ne tik dainų, bet ir Vitalijos bajerių, humoro aš čia paskaldau. Tuo ir patinku, kad esu ne tik atlikėja, kuri padainuoja, pristato dainas, pasako „labas vakaras“ ir „viso gero“. Aš mėgstu ir pašposauti, ir į vyrų daržą akmenukų pamėtyti. Aišku, proto ribose, kad neįžeisčiau. Jei ką riebiau pasakau, tai prašau neužsigauti, bet gi ne į pakasynas susirinkom.
Tai žmonės ir sako – pabūnam ir pas Katunskytę koncerte, ir perkeltine prasme pas Šilanską. Juos tai veža ir man pačiai patinka mano darbas, dirbu iš dūšios, su meile, pagarba žiūrovui, tik dabar truputį pailsėti norisi“, – pridūrė Vitalija.
O paklausta, iš kur jos toks būdas, tokia charizma, optimizmu trykštanti moteris atsako – iš prigimties.
„Čia arba duota, arba neduota. Ateina pas mane jauni dainininkai ir klausia – kaip, Vitalija, iš jūsų to išmokti. Tai sakau – vaikai mano mieli, jeigu iš gamtos neduota, jūs čia nieko neišmoksit. Man nereikia nei popierių, nei lapukų, jokio pasiruošimo. Aš išeinu į sceną ir viskas – tuoj pasigaunu žiūrovus, vartau kaip noriu į kairę, į dešinę, visiems faina, smagu. Viskas vyksta ekspromtu ir žmonėms tas patinka. Mane, tokią dainininkę, pamilo žiūrovas, tai tokia turiu išlikti ir toliau – su humoru“, – patikino V.Katunskytė.
Liepą vietoj Vitalijos kavinėje „Jūros akis“ koncertuos grupė iš Mažeikių.
