M.Jonutis teigė eksponatus parodai kaupęs mažiau nei metus, o Nomeda ekspozicijai atrinko nuotraukas darytas 2008-2010 metais. Fotografijas parodai laidų vedėja veidrodiniu „Pentax“ fotoaparatu. Iš gausios nuotraukų krūvos moteris parodai atrinko 30 fotografijų, kurias tarpusavyje suporavo pagal panašumus ar susiejo priešpriešos principu. N.Marčėnaitės nuotraukos išspausdintos ant drobės.
 |
| M.Jonutis |
„Man labai patinka tas medžiagiškumas“, – prisipažino kūrėja. N.Marčėnaitė teigė nenorėjusi rėminti darbų, kad neprarastų dalies kadro, todėl nuotraukas „ištempė“ – fotografijų kraštai priklijuoti ant rėmo ir yra matomi.
„Apie techniką nieko neišmanau, esu „tundra“ šioje srityje, bet fotoaparatą naudoju kaip pagaliuką, kurį kitas naudoja norėdamas ant smėlio nupiešti piešinį“, – šypsojosi Nomeda.
Menininkė parodos atidaryme prisiminė eksperimentą-istoriją, kuomet viename metro grojo pasaulinio garso smuikininkas, į kurio koncertus bilietai šluote iššluojami, tačiau nepažinę artisto jo muzikos pasiklausyti sustojo tik nedaugelis.
„Jeigu mes sugebame praeiti pro tokį stebuklą ir jo nepastebime, tai pro ką mes dar praeiname? Pasaulis yra harmoningas įvairiai pavidalais ir formomis ir svarbu, kad fotografai ir visi žmonės pamatytų ir įžiūrėtų tą grožį. Fotografai ir visi žmonės neturėtų pamiršti“, – teigė N.Marčėnaitė.
Fotografijose buvo galima pamatyti užfiksuotus vaizdus iš Lietuvos, Tailando, Kroatijos, Juodkalnijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų kraštų.
„Gailiuosi, kad anksčiau nefotografavau – tokiose šalyse kaip Kuba ir nepatyrusio fotografo kiekvienas kadras yra kaip meno kūrinys“, – teigė laidų vedėja.
 |
| Parodos akimirka |
Menininkas M.Jonutis teigė paveikslus kuriantis dažniausiai kelis iš karto, o atsidėjęs darbui ryškiaspalvį piešinį sukurti spėtų ir per kelias dienas. Tačiau tam dažniausiai sutrukdo užsakomieji darbai, kuriems atsidėjęs M.Jonutis į šalį kuriam laikui turi atidėti kūrybą. M.Jonutis, paklaustas, kuris iš parodos eksponatų jam yra gražiausias ar svarbiausias, to negalėjo įvardyti.
„Visi man jie svarbūs, jei nerūpėtų, nedaryčiau. Darbus suskirsčiau į tris grupes: „Žmogaus teises“ – paveikslus su užrašais, „Apokalipsę“ – darbus pagal XIV amžiaus prancūzų gobelenus ir „Kaimą“, nes jame pats gyvenu“, – teigė menininkas.
Kūrinius tema „Žmogaus teisės“ dailininkas kūrė bandydamas parodyti, ką žmogaus teisės reiškia jam pačiam ir kokios yra pačios svarbiausios: pavyzdžiui, po vienu darbu M.Jonutis yra palikęs prierašą, kad žmogus turintis teisę ir didžiausią priešą pakviesti kavos, kuri gali būti ir su brendžiu, po kitu – kad žmogus neturi teisės nemylėti. Pirmiausia Mariaus galvoje gimė tekstai, o tik vėliau mintyse atsirado ir vaizdiniai, pavirtę paveikslais.
Į parodos atidarymą sugužėjo būrys svečių, tarp kurių buvo ir ištikimas mamos kūrybos gerbėjas Dovas su žmona Indra. Parodą visi norintys galės pamatyti iki birželio 10 dienos.
