Lietuvos kino teatrų žiūrovus jau lapkričio 25 dieną pasieksiantis režisierės Dovilės Šarutytės filmas „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ visus metus keliavo po tarptautinius kino festivalius ir ne kartą pelnė ne tik kino profesionalų, bet ir žiūrovų įvertinimus.
Talentingai lietuvių režisierei užsienio spauda negailėjo gražių žodžių iš karto po pasaulinės filmo premjeros, kuri pernai rudenį įvyko Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“. Ne vienas kino kritikas pabrėžė, kad Dovilė sugebėjo skausmingą artimojo netekties temą atskleisti aštriai ir jautriai, išlaikyti balansą tarp rimtos dramos ir subtilios komedijos.
Į „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ premjerą rinkosi ir garsūs žmonės. Tarp jų – ir Lina Rastokaitė, Larisa Kalpokaitė, Rasa Jusionytė ir kiti.
Renginio akimirkos – galerijoje:
Filme „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ režisierė dalinasi savo pačios gyvenimo istorija. Jai, kaip ir pagrindinei filmo herojei teko išgyventi tėvo netektį ir tuo pačiu – netekties skausmą lydinčius laidotuvių organizavimo iššūkius, kurie neretai virsta kuriozais.
Kurdama savo debiutinį ilgo metro filmą, Dovilė sako iš anksto žinojusi, kad griežtai nesilaikys kurio nors vieno konkretaus žanro taisyklių. „Norėjau, kad tai būtų drama su absurdo komedijos elementais, kurioje pagrindinei filmo veikėjai Dovilei tėvo laidotuvių organizavimas taptų savotiška terapija, atitolinančia slogias mintis. O džiaugsmas dėl „renginio“ sėkmės (bent laikinai) užgožtų patį gedulą. Tokius jausmus yra patyręs ne vienas, susidūręs su artimojo netektimi ir liūdnų apeigų organizavimu“, – pasakoja filmo režisierė D.Šarutytė.
Anot režisierės, šiuo kino pasakojimu ji norėjusi maksimaliai autentiškai atkurti subjektyvias savo pačios emocines patirtis: „Tikiu, kad emocijos ir įžvalgos, kilusios man, paveiks ir kitus. Ne moralizuojančiai, „pamokančiai“, o keldamos vidines diskusijas, vedančias prie asmeninių svarstymų ir išvadų filmo tema.“
Filmo „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ plakate – pačios režisierės vaikystės nuotrauka. Šešiametę, sukančią ratus riedučiais savo namų kieme – tokią Dovilę iš balkono VHS kamera užfiksavo jos tėtis. Filme, asmeniniai dokumentiniai archyviniai kadrai, įausti į fiktyvų kino pasakojimą, anot režisierės, atsirado ne iš karto.
„Nebuvo lengva dalintis asmeniniais šeimos archyvais, bet juos dar ir dar kartą peržiūrėjus, supratau, kad tai stipri medžiaga ir būtų netektis jos nepanaudoti“, – sako D.Šarutytė.
Filmas „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ Tarptautiniame Valensijos kino festivalyje „Cinema Jove“ šiais metais jaunųjų žiūri buvo apdovanotas kaip geriausias vaidybinis filmas, o Tarptautiniame Transilvanijos kino festivalyje pelnė specialų žiuri prizą.
