Patekus vakcinai (plastikinės aliumininės lizduotės turiniui) į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais asmenys skiepijami nuo pasiutligės. Kodėl?
Pasiutligė yra viena seniausių ir baisiausių infekcinių ligų. Jei užsikrėtusiam žmogui neleidžiami vaistai, mirštamumas siekia 100 procentų. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų nuo pasiutligės mirė trys žmonės. Visi jie į medikus nesikreipė , todėl nuo pasiutligės nebuvo paskiepyti.
Mirtinai pavojinga infekcija perduodama per seiles. Ja apsikrėsti galima ne tik įkandus pasiutusiam gyvūnui, bet ir jam įdrėskus ar apseiliojus nubrozdintą ar įdrėkstą odą. Ligos eiga priklauso nuo žaizdos gylio ir jos atstumo nuo galvos. Kuo žaizda yra arčiau galvos, tuo trumpesnis ligos inkubacinis periodas.
Kaip elgtis įkandus ar aplaižius įtartinam gyvūnui? Įkandimo vietą nuplaukite švariu vandeniu ir stipriu muilo tirpalu, dezinfekuokite ją jodu ar spiritu.
Jei įkando žinomas gyvūnas (pavyzdžiui, kaimyno šuo), pasiteiraukite jo šeimininko, ar augintinis buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Įkandus nežinomam gyvūnui, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kuris paskirs skiepų nuo pasiutligės kursą. Atminkite, kad skiepai yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo mirties. Kuo ilgiau delsite tai padaryti, tuo pasekmės jūsų sveikatai bus sunkesnės.
Pasiutligės inkubacinis periodas yra 30−90 dienų, kartais jis trunka net iki metų. Ligos pradžioje pablogėja bendra savijauta, skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, pakyla temperatūra. Pasiutlige sergantis žmogus ypač bijo vandens, bet kokio oro dvelksmo, šviesos, triukšmo, jam prasideda haliucinacijos. Vėliau sergančiajam staiga atsiranda daug jėgų, jis tampa agresyvus. Ligos pabaigoje žmogų ištinka paralyžius, sutrinka kvėpavimas ir širdies darbas.
