Sutverti visą gyvenimą būti kartu, juodu ir pasaulį paliko kone drauge. Prieš metus, vasario 29-ąją mirus Nelly Paltinienei, jos vyro, muziko, choro bei orkestro dirigento, pedagogo Arvydo Paltino gyvybė užgeso šių metų vasario 1-ąją. O kovo 16-ąją, antradienį, įvyko jautrus atsisveikinimas.
Dėl plaučių uždegimo sukeltų komplikacijų A.Paltinas iškeliavo būdamas 87-erių. Po kelių savaičių Vokietijoje gyvenusio vyro palaikai atgabenti į Lietuvą, tai patvirtino artimas velionio bičiulis, kunigas Kęstutis Timofejevas. Būtent jis jau ne vienerius metus palaikė itin glaudžius ryšius su pora, rūpinosi socialiniais tinklais, informuodavo apie jų sveikatos būklę.
Atsisveikinimo akimirkos – galerijoje:
Artimas bičiulis dalyvavo ir antradienį vykusiame atsisveikinime su A.Paltinu. Į prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios esančius laidojimo namus atvyko ir daugiau artimųjų, bičiulių.
„Labai greitai jį įveikė plaučių uždegimas, patyrė sepsinį šoką. Atrodė, kad dar pavyks išsikapstyti, bet, deja. Visgi mes esame laimingi dėl to, kad iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos jis buvo laimingas ir prižiūrėtas“ , – sakė Arvydo bičiulis ir pridūrė: „Jo gyvenimas buvo visavertis iki paskutinės sekundės.“
Tarti paskutinį „sudie“ buvo galima iki 13 val. Norintiems atsisveikinti su velioniu dėl pandemijos rekomenduota laikytis saugių atstumų, nesibūriuoti ir dėvėti apsaugos priemones.
Amžinojo poilsio A.Paltinas atgulė Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje, šalia žmonos Nelly Paltinienės.
Laidotuvių akimirkos – galerijoje:
Tiesa, nors visi norintys su A.Paltinu galėjo atsisveikinti antradienį, kai kuriems artimiesiems ir draugams tokia galimybė suteikta jau pirmadienį. Tądien atvyko ir šeimos bičiuliai atlikėjai Liveta ir Petras Kazlauskai. Jų užfiksuotame vaizdo įraše – kunigo atliekama daina.
Už viską dėkojo muzikai
„Mus sujungė muzika“, – pripažindavo juodu. O dainuoti N.Paltinienė pradėjo 1951 m. Klaipėdos miesto Ryšių darbuotojų profsąjungos meninės saviveiklos ansamblyje.
1960 m. perėjo dainuoti į Klaipėdos miesto kultūros namų estradinį orkestrą. Po metų Nelly atėjo į Arvydo Paltino vadovaujamą ansamblį, kuris vėliau pasivadino „Kopų balsais“.
Tad net ir sakyti nereikia, kad daugiau nei 60 metų kartu buvusi pora tapo tarsi tikros meilės simboliu. O brangiausio žmogaus pasaulyje mirtis buvo išties sunkiai pakeliama. Tai buvo justi visai Arvydo aplinkai – vyras niekaip negalėjo susitaikyti likęs be artimiausio sau žmogaus.
„Jis sakydavo: „Aš Nelytę sapnuoju naktimis, atsibundu šaukdamas jos vardą.“ Atrodo, kad tai buvo amžina meilė“, – prisimindamas graudinosi kunigas.
Apie išskirtinį mylimųjų ryšį, kuris nenublanksta net mirties akivaizdoje, atsiliepė ir Arvydo globėja, prižiūrėjusi jį paskutinėmis gyvenimo dienomis. Moteris velionio bičiuliams pasakojo, kad muzikas gyveno atsiminimais su Nele, jie jam teikė didžiulį džiaugsmą.
„Kiekvieną dieną jis atsisėsdavo šalia savo rašomojo stalo, vartydavo senas nuotraukas. Žinoma, ir dėl knygos, bet ir prisimindamas tą išskirtinę meilę. Irenai Arvydas pasakodavo apie jų su Nele gyvenimą, draugystę, meilę... Tai buvo neįtikėtini žmonės, neįtikėtinas jų ryšys“, – stebėjosi Arvydo bičiulis.
Visgi tiek Nelė, tiek Arvydas amžiną įspaudą paliko ne tik vienas kitame, bet ir juos supusioje aplinkoje.
„Nors dabar galima sakyti, kad jie buvo, bet jie tikrai išliks mūsų širdyse ir maldose. Reikia dėkoti likimui bei Arvydo ir Nelės artimiesiems, kad Dangus mums leido juos sutikti savo gyvenime. Atrodytų, net kraujo giminės kartais netampa tiek artimi, kaip tie žmonės, su kuriais suveda likimas ir gyvenimas“, – neslėpė K.Petravičius.
Visuomet kalbėdama su žiniasklaida ar perduodama savo mintis per pažįstamus, N.Paltinienė akcentuodavo begalinę padėką klausytojams ir Dievui už tai, kad ją mylėjo ir nepamiršo.
„Nes žmogui labai svarbu mylėti ir būti mylimam, – cituodamas Nelly kalbėjo kunigas. – Ji dainuodavo apie tai, kalbėdavo apie tai ir išėjo su ta meile ir laime širdy, kad yra mylima. Čia tikrai visiems Lietuvos žmonėms ačiū, kad rodė jai tą meilę.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Prieš mirtį N.Paltinienės vyras spėjo perskaityti jos knygą: „Jis pabusdavo šaukdamas Nelytės vardą“.
