Nuo nacių grupuočių iki vaikų pornografijos
Pasauliui „Discord“ programėlė buvo pristatyta dar 2015-aisiais, kaip teksto, garso įrašų ir vaizdo pokalbių programa, skirta bendrauti žaidžiant kompiuterinius žaidimus ir telkti videožaidimų entuziastų bendruomenę visame pasaulyje.
Netrukus platforma masiškai išpopuliarėjo ir tarp kitų interesų grupių – garantuotas anonimiškumas ir prieiga prie įvairaus pobūdžio informacijos sužavėjo daug internautų. Dėl to šiuo metu programėlė pasaulyje jau turi daugiau nei 250 mln. vartotojų, iš kurių daugiau nei 56 mln. yra bent kartą per mėnesį aktyvūs. Taip pat per mėnesį čia yra išsiunčiama apie 25 mlrd. žinučių, o nuo „Discord“ pasirodymo įkūrėjai spėjo uždirbti apie 200 mln. dolerių.
Nuo „Discord“ pasirodymo įkūrėjai spėjo uždirbti apie 200 mln. dolerių.
Vis dėlto, tokia iš pirmo žvilgsnio nekalta diskusijų platforma užsienyje ne kartą pakliuvo į teisėsaugos akiratį dėl platinamo kontroversiško turinio.
Štai po „Unite the Right“ neonacių, neofašistų ir baltųjų nacionalistų mitingo Šarlotsvilio mieste Virdžinijoje 2017-aisiais išaiškėjo, kad jį planuojant ir organizuojant buvo panaudota „Discord“ platforma. „Discord“ į tai sureagavo uždarydama neonacių serverius ir blokuodama vartotojus, kurie į šias diskusijas buvo įsitraukę. Tarp tokių buvo ir teroristinės grupuotės „Atomwaffen“ padalinys.
Taip pat dar 2018-aisiais amerikietiškas naujienų ir nuomonės tinklalapis „The Daily Beast“ paskelbė apie tai, jog „Discord“ platformoje yra platinama vadinamoji keršto pornografija, skirta asmenims pažeminti. Vėliau platformai teko užblokuoti ir animacinę vaikų pornografiją. Tiesa, čia pornografijos subjektai buvo vaizduojami kaip maži gyvūnėliai (apie 8-erių metų), o tai kėlė daug diskusijų, ar furry porn peržengia žmogiškumo ribą.
Ir nors atrodo, kad su daugeliu šių problemų užsienio platforma susitvarkė gerai ar bent jau šios temos nebebuvo plačiai nušviestos žiniasklaidoje, Lietuvoje dėl galimų teisės pažeidimų diskusijos tik prasideda.
„Discord“ Lietuvoje – mistifikuota apkalbų svetainė
Vis daugiau populiarumo įgyjančioje lietuviškoje „Discord“ platformoje neonacių pašnekesių ir pieštos vaikų pornografijos turbūt nerasi, tačiau įprasto pobūdžio lietuviško pornografinio turinio čia netrūksta. Taip pat gausu medžiagos apie galimai narkotines medžiagas vartojančias įžymybes.
Visgi daugiausia dėmesio lietuviškajame „Discord“ sulaukia vadinamieji pletkai. Kiekvienas garsus žmogus čia turi po atskirą temą, po kuria verda diskusijos apie jų privatų gyvenimą, dalijamasi slapta darytomis nuotraukomis, nors be paties asmens sutikimo tokių kadrų platinti pagal įstatymus negalima.
Temų čia taip pat galybė – nuo išankstinių spėlionių ir net patvirtintų faktų apie dar neįvykusias skyrybas (kaip antai Agnės Jagelavičiūtės, Manto Stonkaus ir kitų) iki kiek paprastesnio turinio – realybės šou „Sala“ išpranašauto finalo, kurį kartu išsiaiškino „Discord“ platformos vartotojai, bei kino teatre pagautos filmuojant Monikos Šalčiūtės, apie kurią kino teatrui pranešė būtent platformos vartotojai ir tik vėliau apie tai buvo pranešta naujienose.
Viena tokių diskusijų aukų dar birželio mėnesį tapo žurnalistas Andrius Tapinas po jo skyrybų su Rasa Tapiniene. „Discord“ platformoje anonimas jį užfiksavo su kita moterimi bei kėlė klausimus apie tai, kas yra jo naujoji mylimoji.
Tiesa, A.Tapinas tuo metu savo ruožtu pats prisiregistravo prie šios programėlės ir tiesiai šviesiai rėžė atsakymus apkalbininkams.
„Aš jums čia viską pasakysiu tiesiai, kad taip, jau kurį laiką esu vienišas, ne, antros pusės neturiu (jei ką turit pasiūlyt – tai PM), taip, tas raudonas sportinis „Lotusas“ yra mano ir aiški vidurio amžiaus krizės išraiška, ne, ketvirtadienį „Piano Man Outside“ nebuvau įkaušęs, išgėriau tik vieną „Spritzą“, bet buvo labai ilgas „Laikykitės ten“ filmavimas, tai galėjo taip pasirodyt, ne, ne visos blondinės, kurios nori su manimi nusifotografuoti klubuose, yra mano moterys ir būna, kad aš mieste pietauju su kolegėmis“, – po savo apkalbų tema rašė žinomas žurnalistas.
Netrukus šią naujieną platformoje pasigavo ir naujienų portalai. Taip oficialiai Lietuvą pasiekė žinia apie nutrūkusią Tapinų santuoką.
15min susisiekus su pačiu A.Tapinu, šis tikino, kad dėl tokios informacijos sklaidos, nepaisant to, kad ji yra neteisėta, niekur kreiptis nežada.
„Mano galva, tai čia yra mūsų žodžio laisvė, žmonės yra laisvi apkalbinėti, užsienyje yra šimtai tokių puslapių, paparacų, tmz platforma ir t.t.
Kitas dalykas, jeigu yra skleidžiama kokia nors antiįstatyminė informacija – rasinė neapykanta, dėl ko yra baudžiami interneto komentatoriai portaluose. Bet čia jau kitas dalykas – turi būti visiškai peržengta žmogiškumo ir padorumo riba, kad aš kreipčiausi į policiją“, – 15min kalbėjo A.Tapinas ir pridūrė, kad yra kreipęsis į policiją dėl homofobiškų komentarų ir tie žmonės buvo surasti.
Vis dėlto dėl šios platformos į policiją vyras kreiptis neketina, nes paprasčiausiai netiki, kad į jo skundą bus sureaguota.
„Tam reikia rimto pajėgumo net patiems amerikiečiams, nes „Discord“ privatumą saugo labai smarkiai ir ten labai greitai galima pasikeisti slapyvardžius. Aš, tiesą sakant, dar turiu šokių tokių abejonių, ypač po to, kai mano tapatybe buvo pasinaudoję kriptosukčiai. Mūsų kibersaugumo pajėgos ir policija apskritai nepradėjo tyrimo, nieko nedarė, kad būtų išimtos medžiagos“, – pasakojo jis.
Anot A.Tapino, tokia jau yra žinomumo kaina. „Vieni tą kainą supranta ir gal, kaip mano atveju, bando truputėlį į tai su šypsena pasižiūrėti. Kiti, žinau, kad labai pyksta, bando išsiaiškinti „Discord“ komentuotojų tapatybes ir t.t. Kiekvienas pasirenka savo kelią – aš į tai žiūriu gerokai paprasčiau, apkalbinėti žmonės turi teisę, jeigu jiems tik įdomu, jeigu jie išėję pasivaikščioti ar atvažiavę į sanatoriją užuot ilsėjęsi gaudo kitus žmones ir juos fotografuoja“, – apie paskalas skleidžiančius komentatorius atsiliepė žinomas žurnalistas.
Kaip pasakojo vyras, į karą dėl informacijos sklaidos veltis neverta. Pareigūnai, anot jo, yra užversti tokiais skundais, tad tikėtina, jog greitai prie šio darbo neprisės.
„Tu gali pasižiūrėti su šypsena – na, fotografuoja iš nugaros, tai bent jau man yra kaip įspėjimas, kad aš vaikščiočiau išsitiesęs, nes nežinai, kada tave nufotografuos, – šmaikščiai į situaciją reagavo A.Tapinas. – Kitas dalykas – jeigu tu labai jaudiniesi, kad tave nufotografuos gatvėje visiškai girtą, ar jeigu tu esi pavyzdingas šeimos vyras ir tave nufotografuos su kokia nors moterimi, tai gal tiesiog taip nedaryk.“
Tiesa, esant būtinybei, žurnalistas kreiptųsi dėl turinio pašalinimo. Tarkim, jeigu jo vaikai būtų vaizduojami neigiamame kontekste. Visgi net tokiu atveju jis policiją apeitų ir rašytų tiesiai administratoriui, nes taip neva greičiau būtų pasiektas tikslas.
Nepaisant visų šių platformos neigiamų pusių, A.Tapinas įžvelgė tam tikrų „Discord“ pranašumų.
„Aš kartais pasiskaitau tas temas ir matau, kad ten neblogai veikia tokia tiriamoji žurnalistika. Padaro daugiau negu mūsų padaliniai, tai jeigu dar jie būtų pasitelkti viešajam interesui, tai čia iš viso būtų super“, – pokalbį užbaigė žurnalistas.
Visai kitokios nuomonės laikėsi humoristas Mantas Stonkus. Kaip jis pats teigė 15min, jam ši platforma yra aktuali, nes jis yra fotografuojamas su vaikais. „Mano vaikai yra slapta fotografuojami ir tos nuotraukos yra slapta ten aptarinėjamos“, – sakė jis.
Vyras sakė nežinojęs apie galimybę apskųsti tokios informacijos viešinimą ir teigė ketinąs kreiptis į atitinkamas institucijas dėl turinio pašalinimo.
„Mes esame pasikalbėję tarp savo draugų, kėlėme klausimą, ar tai yra legalu, ar nelegalu. Bet viskas nueina link to, kad „ai, kam čia rodyti dėmesį jiems“, po to dar labiau ten viskas suvešės. Gal nenorime pilti žibalo į ugnį“, – 15min teigė jis ir pridūrė, kad ši platforma dabar tiesiog klesti.
Viena iš diskusijų forumų aukų, plačiai aptarinėjama buvusi merginų grupės „Pinup Girls“ narė, „radisto“ Rolando Mackevičiaus žmona Ieva Mackevičienė 15min teigė, kad asmenys, rašantys „Discord“, jos nuomone, yra mažvaikiai, kurie, atėjus laikui eiti į mokyklą, tikėtina, dings. Taip pat ji sakė, jog platformos vartotojai dažnai peržengia įstatymo ribą, bet jų laikas – suskaičiuotas.
„Manau, kad šitai platformai ir ten sėdintiems žmonėms greitai ateis galas. Kažkas neapsikęs ir paskųs už šmeižtą ir keliamą smurtą. Manau, labai greitai bus gal ne susidorota, o veikiau bus išviešintos [vartotojų] pavardės“, – tikino I.Mackevičienė.
Anot jos, tai padaryti būtų paprasta, nes Lietuva – technologijų prasme pažengusi šalis.
„Galima atsekti jų IP adresus. Manau, dar ne tokių dalykų randa. Reikia tokių asmenų duomenis išviešinti – jų vardus, pavardes, adresus. Tam užtenka lietuvių programišiaus, kuris studijuoja informacines technologijas“, – kalbėjo I.Mackevičienė ir pridūrė, kad tokiu atveju net nebūtina kreiptis į policiją.
Tiesa, moteris užsiminė, kad ji žino žymių asmenų, kurie dėl tokio pobūdžio jau kreipėsi į atitinkamas institucijas, bet pavardžių atskleisti nenorėjo.
Apskritai jos nuomonė apie platformą, kaip sakė I.Mackevičienė, nėra bloga, bet labiausiai piktina tam tikri jos vartotojai.
„Neigiamai vertinu žmones, kurie gaišta brangų savo gyvenimo laiką ir ten apkalba kitus asmenis, – kalbėjo ji. – Kai tu esi viešas žmogus, tai tu kaip ir priimi visą tą kritiką. Bet aš nemanau, kad ten kritika – ten smurtas, orumo pažeidimas, tam tikrų asmeninių dalykų išviešinimas.“
ŽEIT: tai yra išskirtinai privataus pobūdžio informacija
15min susisiekus su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT), buvo teigiama, kad kol kas jokių skundų dėl „Discord“ nebuvo gauta (Lietuvos policija tikino gavusi du skundus per metus – už kūdikio nuotraukų skelbimą ir šmeižtą – aut. past.). Vis dėlto, ar tai būtų žymus asmuo, ar nežymus asmuo, sutikimas tiek asmens atvaizdo fiksavimui, tiek jo skleidimui, anot ŽEIT atstovės, turi būti gaunamas, taigi iš viso reikalingi du sutikimai. Taip pat tai, kad asmuo žymus, pasak moters, tikrai jo nepadaro pirmo viešumo asmeniu.
„Čia yra keletas svarbių aspektų, vienas dalykas – tai, apie ką mes kalbame, yra kitų asmenų asmeninės neturtinės teisės. Taip patys tie asmenys turi pateikti skundus ar kreiptis į teismą, kažkaip kitaip ginti savo neturtinę teisę – ar tai būtų privatumas, ar garbė ir orumas. Liaudiškai tariant, nė vienas asmuo negali įsižeisti už kitą ir taip pat nuspręsti, kad kas nors nenori būti matomas ar fotografuojamas“, – pasakojo ji.
Anot atstovės, be abejonės, net ir vieši asmenys, ir politikai turi teisę tiek į privatumą, tiek į asmens duomenų apsaugą ir orumą.
„Nepaisant to, kad nesame gavę skundų, jeigu skundai būtų gauti, manau, galėtų būti įžvelgiami tam tikrų neturtinių teisių pažeidimai, jeigu informacija yra skelbiama ir fiksuojama be tų asmenų sutikimo“, – teigė moteris.
Į tokios informacijos sklaidą įeina ne tik nuotraukos – anot atstovės, skundžiamas gali būti ir kokių nors aplinkybių viešinimas, tarkim, šeiminės aplinkybės ar ketinimas nutraukti santuoką.
„Tai yra išskirtinai privataus pobūdžio informacija, kuri gali būti skleidžiama tik gavus sutikimą. Nežinau, kokia turėtų būti situacija, kad šita informacija tenkintų viešą interesą“, – pasakojo ji.
Kas daroma užfiksavus neturtinių teisių pažeidimus? Anot atstovės, jeigu mes kalbame apie teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir asmens garbę, tai teisinė atsakomybė yra numatyta Visuomenės informavimo įstatyme.
„Tai yra įspėjimas, reikalavimas pašalinti informaciją, jeigu pažeista garbė ir orumas – paneigti informaciją. Jokios piniginės sankcijos dėl neturtinių teisių tikrai nėra, nebent po inspektoriaus priimto sprendimo jis yra nevykdomas. Tuomet, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, pareigūnas turi teisę surašyti protokolą, skirti tam tikrą baudą“, – pasakojo pašnekovė.
Dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, anot atstovės, Duomenų apsaugos reglamentas numato tam tikro dydžio baudas. „Vargu ar jos siektų patį didžiausią procentą, kuris yra numatytas reglamente, bet tarnyba dar nėra skyrusi nė vienos baudos. Iki baudos skyrimo, pagal reglamentą, yra dar tam tikros sprendimo rūšys – tai įspėjimas, papeikimas, raginimas pašalinti informaciją, – tikino ji. – Manyčiau, didžioji dalis satisfakcijos turėtų būti susijusi su informacijos pašalinimu ir kaip įmanoma didesniu žalos minimizavimu.
Jeigu tai yra garbė ir orumas, galima reikalauti, kad informacija būtų pašalinta ir paneigta. Jeigu yra privatumas, tai kad informacija būtų kuo greičiau pašalinta. Jeigu kalbame apie asmens duomenis – kad tų asmens duomenų sklaida būtų tuoj pat sustabdyta“, – pokalbį užbaigė pašnekovė.
