Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Pasvarstymai studijų tema

Išleistuvės jau atšoktos, ir abiturientų bei jų artimųjų galvose kirba neramios mintys, kokios mokslo šventovės duris teks laimė praverti rudenį. Apie studijų svarbą Lietuvoje ir užsienyje kalbamės su žinomais žmonėmis.
Nijolė Narmontaitė
Nijolė Narmontaitė

Nijolė Narmontaitė: „Studijuojant užsienyje, atsiveria daugiau galimybių“

Aktorės Nijolės Narmontaitės sūnus Simonas studijuoja Didžiojoje Britanijoje, todėl apie mokslus užsienyje moteris turi tvirtą, savo šeimos patirtimi pagrįstą nuomonę. „Į studijas ne Lietuvoje žiūriu pagal sūnaus pavyzdį. Jis labai patenkintas priėmęs tokį sprendimą. Kaskart įsitikiname, kad buvo žengtas protingas žingsnis, kai Lietuvoje vykdoma nauja aukštojo mokslo reforma, – šypsosi. – Studijuoti Lietuvoje kasmet darosi vis brangiau, o štai svečiose šalyje jaunimui sudaromos puikios sąlygos. Jie lengvai gauna stipendijas mokslui ir pragyvenimui, gali jas grąžinti, kai visiškai atsistos ant kojų.“

Aktorė neslepia, kad norėtų dažniau su sūnumi matytis, bet džiaugiasi studijų užsienyje teikiamomis galimybėmis. „Gyvendamas Lietuvoje, jis tikrai negalėtų suderinti studijų su puikiai mokamu darbu ir keliauti po kitas užsienio šalis taip dažnai, – pasakoja N. Narmontaitė. – Esu patenkinta, kad Simonas pamato pasaulio, praplečia akiratį ir įgyja gerą išsilavinimą, kuris suteikia gražios ateities perspektyvų. Yra tik viena smulkmena, dėl kurios studijos užsienyje šiek tiek apkarsta – tai rezultatų laukimas. Tik mūsų mokytojai ir dėstytojai per naktį taiso darbus, kad moksleiviai ar studentai kuo greičiau sužinotų rezultatus. Užsienyje nesiskubinama“, – šypsosi moteris.

Nijolė Pareigytė
Nijolė Pareigytė

Nijolė Pareigytė: „Aukštasis išsilavinimas būtinas“

Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė, apsigynusi verslo vadybos magistro laipsnį, tvirtina, kad studentus galima skirstyti į dvi grupes. „Iš patirties galiu pasakyti, kad studentai būna dvejopi. Vieni savo charizma, greitu mąstymu ir komunikabilumu lengvai pakeri dėstytojus. Ne kovoja dėl pažymių, o greitai suvokia informaciją ir vėliau, be abejo, sužavi darbdavius. Kitiems sekasi prasčiau, jie nuoširdžiai „graužia“ knygas, baigia geriausiais pažymiais, bet įsidarbinti nesugeba, – pasakoja dainininkė. – Aukštasis išsilavinimas yra labai svarbus ir būtinas kiekvienam žmogui, tačiau knygos ir sausos žinios toli gražu ne viskas. Daug kas priklauso nuo suvokimo, kam tu iš tiesų esi gabus, ar turi pašaukimą. Ne kiekvienas baigęs teisę tampa puikiu advokatu, todėl būtina save pažinti, atrasti sritį, kuri tau artima, tik tada galėsi pasiekti geriausių rezultatų.“

O ką Nijolė mano apie studijas užsienyje? „Svarbu, kad svečiose šalyse įgiję aukštąjį išsilavinimą žmonės sugrįžtų į Lietuvą, – šypsosi. – Čia taip pat reikalingi protingi, pasaulio matę specialistai. Tiesa, nesu tikra, darbdaviai labiau vertina užsienio ar Lietuvos aukštųjų mokyklų diplomus. Kad ir kaip būtų, bent trumpam išvykti studijų į užsienį yra būtina. Tam puikai tinka įvairios mainų programos, kurių metu ne tik įgyjama patirties, idėjų, bet ir praplečiamas akiratis, pasisemiama naujų idėjų.“

Mantas Petruškevičius
Mantas Petruškevičius

Mantas Petruškevičius: „Išsilavinimo spragas galima užpildyti praktika“

Daug prieštaringų vertinimų dėl nebaigtų dizaino ar stilistikos studijų sulaukiantis skandalingiausias stilistas Lietuvoje tvirtina suvokiąs aukštojo išsilavinimo svarbą, bet pats yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. „Esu tos nuomonės, kad tvarkant savo gyvenimą mokslai, praktika, darbas yra protingiausias žingsnis. Tačiau jei gyvenimas susidėlioja kitaip, pirmiau pradedama kopti karjeros laiptais, viskas klostosi kitokia tvarka, – pasakoja stilistas. – Manau, galima išsilavinimo stoką kompensuoti praktinėmis žiniomis.“

M. Petruškevičius įsitikinęs, kad žmogui, jau profesionaliai dirbančiam mėgstamoje srityje, diplomas nereikalingas. „Jei be to popieriuko gali dirbti, esi pripažintas ir vertinimas, ką jis bepakeis, – svarsto. – Svarbiausia nuoširdžiai, atsidavusiai ir išmintingai dirbti savo darbą, tada nieko netrūks: nei žinių, nei įvertinimo, nei pinigų.“
Ar M. Petruškevičius niekada nesieks aukštojo mokslo diplomo? „Niekada negali žinoti. Artimiausiuose planuose studijų nesu numatęs, bet kategoriškai pareikšti vieno ar kito dalyko negaliu“, – šypsosi stilistas.

Inga Valinskienė
Inga Valinskienė

Inga Valinskienė: „Studijuodami  užsienyje vaikai išmoksta atsakomybės“

Nors daugelis mamų tyliai būkštauja, kad tik vaikai neišvyktų studijuoti už Lietuvos ribų, dainininkė ir Seimo narė Inga Valinskienė šioje daugelį bauginančioje situacijoje įžvelgia daug pliusų. „Kančių dėl sūnaus mokymosi neišgyvenu. Vis tiek nieko negaliu pakeisti, juk jis mokosi užsienyje. Man nereikia jo kontroliuoti ir spausti prie mokslų. Arūnas – absoliučiai savarankiškas. Veikiausiai tokiu tapo būtent dėl studijų užsienyje, juk nesu šalia ir net labai panorėjusi negalėčiau padaryti įtakos jo sprendimams ar gelbėti iš kokios nors keblios situacijos, –  tvirtina moteris. – Jei jaunas žmogus yra atsakingas, pasiryžęs mokytis, tai ir mokosi. Arūnas supranta, kam tai daro, ir aš juo visiškai pasitikiu.“

Pasak I. Valinskienės, studijų užsienyje privalumai nesibaigia puikia mokslo kokybe, diplomu, pripažįstamu kone visame pasaulyje ir savarankiškumu. „Manau, kad studijuodamas užsienyje Arūnas išmoko plačiau žiūrėti į pasaulį, pažino kitokių žmonių, kultūrų, susidūrė su skirtingais ar net prieštaringais požiūriais. Visa tai – puikios sąlygos, o gal priemonės tobulėti ir siekti aukštų tikslų“, – dėsto savo nuomonę Seimo narė.

Kristina Ivanova
Kristina Ivanova

Kristina Ivanova: „Mokslams visada skyriau daug dėmesio“

Grupės YVA narė Kristina Ivanova šią vasarą baigė Klaipėdos universitetą ir tapo diplomuota visuomenės sveikatos eksperte. „Daugelis įsitikinę, kad visa mūsų grupė temoka dailiai vizginti užpakaliukus scenoje ir pozuoti erotinėms fotosesijoms. Tiesa yra ta, kad nešiojame ir gana geras galvas ant pečių. Visada puikiai mokiausi, negailėjau tam nei laiko, nei jėgų. Ir mokyklą, ir universitetą baigiau pačiais geriausiais balais, – pasakoja mergina. – Praėjus ketveriems metams nuo studijų pradžios, galiu drąsiai pasakyti, kad ši sritis man skirta. Per artimiausią mėnesį apsispręsiu, ar eisiu dirbti, ar toliau plėsiu žinias.“

K. Ivanova tvirtina, kad jos diplomas nedūlės stalčiuje, o įgytos žinios bėgant laikui iš galvos neišgaruos. „Jau studijuodama tai, ką išmokau, pritaikydavau kasdienėje buityje. Neatmetu ir galimybės, kad ieškosiu darbo pagal specialybę. Juk visą gyvenimą nebūsiu tik grupės YVA narė, – teigia mergina. – Išsilavinimas yra tarsi garantas, kad neprapulsi, jei staiga sėkmė nuo tavęs nusigręžtų. Net didžiausioms žvaigždėms reikėtų mokėti ką nors dirbti, ne vien tik suktis pramogų versle.“

Specialisto komentaras
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas A. Poviliūnas

„Daugelis šiandienos abiturientų ar kitąmet jais tapsiančių jaunuolių mieliau rinktųsi studijas užsienyje nei Lietuvoje, – sako profesorius. – To priežastys – įsitikinimas, kad užsienyje geresnės studijavimo sąlygos, daugiau galimybių įsidarbinti baigus mokslus bei suteikiamas aukštesnės kokybės išsilavinimas. Jaunimas mano, kad užsienyje įgytas išsilavinimas labiau vertinamas. Statistikos tyrimo duomenimis, į užsienį vyktų didžioji dalis visų abiturientų, deja, ne visi turi tam reikiamas sąlygas.“

Pasak A. Poviliūno, nėra ko būkštauti, kad vis daugiau jaunimo renkasi studijas užsienyje, nes tai rodo švietimo sistemos kaitą. „Juk ir pas mus atvyksta nemažai studentų iš svečių šalių, be to, visi abiturientai niekada neišvyks į užsienį. Studijuoti norinčiųjų pakaks visoms aukštosioms mokykloms. Svarbu, kad būtų, kur jiems įsidarbinti jau gavus aukštojo mokslo diplomus“, – teigia profesorius.

Rita Demeniūtė (18 m.) „Studijas Lietuvoje rinksiuosi dėl kelių priežasčių. Studijuoti užsienyje nėra galimybių, be to, nesinori išvykti iš Lietuvos ir palikti namų bei artimųjų. Savo ateitį sieju su Lietuva, todėl, mano nuomone, tam tinkamiausios Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos.“

Šarūnas Macijauskas (24 m.) „Studijavau LKKA, mano nuomone, Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų lygis gana aukštas. Tai įrodo faktas, kad baigę universitetus gimtinėje lietuviai yra laukiami ir vertinami kaip puikūs specialistai užsienyje. Studijos užsienyje reikalingos tiems, kurie ateitį bei karjerą sieja su tomis šalimis.“

Aistė Karpavičiūtė (23 m.) „VU studijavau anglų filologiją. Nusprendžiau, kad studijuodama Didžiojoje Britanijoje išmoksiu ne tik anglų kalbą, bet ir kitų dalykų. Studijos Lietuvoje ir Anglijoje labai skirtingos, labiausiai tuo, kad Lietuvoje praleidi universitete beveik tiek valandų per dieną, kiek Anglijoje per savaitę.“

Audronė Stakauskienė (27 m.) „Apie studijas užsienyje nuomonės neturiu. Studijavau Kauno kolegijoje ir VU Kauno humanitariniame fakultete, turėjau galimybę palyginti dvi skirtingas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nors daug kas mano, kad kolegijos yra žemesnio lygio, mano nuomone, žinios jose pateikiamos labiau susistemintai, dėstytojai bendrauja su studentais daug pagarbiau ir mieliau suteikia bet kokią pagalbą.“ 
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos