Mykolas savo istorija ir komentaru sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais.
„Praėjusią naktį, 1 val. nakties, važiuojam Vilniuje su draugu namo. Ant sankryžos stovi nekondicine būsena pasipuošusi jauna mergina, pasimetusiu žvilgsniu žiūrinti į mane. Sustoju.
– Kas nutiko?
– Negaliu išsikviest takso, ar gali parvežt namo?
– Tu nori tiesiog važiuot su mumis?
– Aha.
Ir ji įlipo. Juodas džipas tamsintais langais. Vidury nakties. Nulis žmonių aplink. Miškingoje vietovėje, kur apstu visokių užkampių. Du neaiškūs bičai priekyje. JI ĮLIPO.
Blemba, merginos. Ar jums vaizdingais piešiniais papasakoti, kas gali nutikti tokioje situacijoje, jei už vairo būtų sėdėjęs nususęs iškrypėlis? Gal priminti merginas, deginamas bagažinėse, moteris, nuvežamas į mišką? Arba papasakoti šlykščias priekabiavimo istorijas, kurių tiek daug artimųjų rate?
Šįkart loteriją mergina laimėjo – saugiai nuvežiau ją namo. Dar vienu momentu truputį išgąsdinau, nes pasiklydęs nusukau į kažkokį šunkelį, atsiprašau už tai.
Gerbiamos merginos ir moterys, turiu jums vieną patarimą, kurį galėtumėte įsikalti į galvą visam gyvenimui. Ir įkalkite savo draugėms bei pažįstamoms.
Visiems nutinka kuriozinių situacijų, kai reikia stabdyti pravažiuojančius automobilius. Visko pasitaiko. Nemažai žmonių yra linkę padėti, todėl pagalbos kreiptis verta. Tačiau prieikite prie vairuotojo (ar vairuotojos) ir tiesiai šviesiai pasakykite: „Aš bijau, tai gal galite pasidalinti savo feisbuko profiliu?“ Tada nusiųskite tą profilį geriausiai draugei, mamai, močiutei, kolegai ir parašykite, kad, jei už 10 minučių neatsiliepsite, tegu skambina policijai. Dar paprašykite leidimo nufotografuoti automobilio numerį ir nusiųskite jį kartu. IR TIK TADA SĖSKITE Į SVETIMĄ AUTOMOBILĮ. O įsėdusios, dėl visa ko, draugei ar mamai įjunkite Messengerio „Share location“ funkciją. Įsikalkite tai į galvą, saugokite save, padarykite tai.
Taip atsirinksite durnius vairuotojus, kurių reiktų vengti. Nes normalus žmogus tokį norą visiškai supras ir leis tai padaryti“, – tokia žinute socialiniame tinkle moteris perspėjo Mykolas Kleck.
Tiesa, trečiadienį feisbuke paskelbęs šią istoriją ir jos moralą, Mykolas sulaukė ne tik aršių diskusijų, bet ir, kaip pats sako, puolimo. Mykolo patarimai merginoms nesėsti išgėrusioms į pirmą pasitaikiusį automobilį buvo vadinami seksistiniais, kai kurie komentatoriai teigė, kad vyras neva užsipuolė pas jį į mašiną tą vakarą įsėdusią merginą.
Į tokias pastabas kitą dieną sureagavęs Mykolas rašė:
„Gaila, kad gilūs komentarai, svarstantys apie sudėtingą moters padėtį visuomenėje, paskendo tarp masės piktų, emocingų, nevaldomų rėkavimų.
Esu tvirtos nuomonės, jog feminizmas yra būtina ir sveikintina šiuolaikinės visuomenės socialinė idėja. Daranti realią įtaką užsistovėjusioje patriarchalinėje visuomenėje. Tačiau kaip ir visi judėjimai, dalis feminizmo kenčia nuo kraštutinumų. Kai sveikas protas išnyksta, o visi, kas gimė su netinkamu lyties organu, yra laikomi priešais.
Savo penkerių metų dukrai bent kartą per savaitę kartoju mantrą:
– Jeigu aikštelėje prieis nepažįstamas žmogus ir bandys tave nusinešti, rėk garsiai, kad ne tavo tėtis/mama.
– Jeigu sustos automobilis ir pasiūlys šokolado, bėk link namų.
– Jeigu koks dėdė ar teta tave kada nors palies tarp kojų, pradėk rėkti ir būtinai papasakok man.
Pagal kraštutinio feminizmo logiką, toks savisaugos mokymas mano dukrą mansplainina ir žemina – taip pat, kaip ir visas moteris, prašant jų būti atsargesnėmis. Ignoruojamas žiaurus ir realus faktas, kad seksualinių nusikaltimų situacija nesikeičia taip paprastai ir reikia žūtbūt stengtis išvengti nelaimės. Logika rūko kamputyje ir čia nieko nepadarysi.
„Mes pačios žinome, kaip saugotis, nereikia čia kažkokių vyrų pamokslų“, – sako opozicija. Ne, deja, iš gyvų pavyzdžių matome, kad žino ir sugalvoja veiksmus tikrai ne visos. Jeigu kažkurios puikiausiai pasiruošusios apsisaugoti, aš labai dėl jūsų džiaugiuosi. Bet netrukdykite patarti toms, kurios nežino. Nes feminizmas, kaip matome, šį darbą atlieka labai prastai.
Aš pats į tą automobilį nebūčiau sėdęs. Jei būtų sėdęs mano vyriškos lyties draugas, būčiau aprėkęs ir išvadinęs durnium. Tranzuodamas visą laiką laikausi savo patarimų ir siunčiu automobilio numerį ir lokaciją artimiesiems. Nes taip elgtis yra protinga ir man elementariai norisi, kad visi žmonės tą darytų ir būtų saugesni. Nepaisant jų lyties.
Besipiktinantys žmonės, kad įrašą paskyriau būtent moterims, tiesiog atvirai neigia, kad moterys gyvena didesnėje rizikos zonoje. 82 proc., o kai kur teigiama, kad ir visi 90 proc., seksualinio priekabiavimo ir prievartos atvejų nutinka moterimis.
Kaip alegorinį pavyzdį, paimkime pasakojimą apie mažą miestelį. Jame nutinka daug nusikaltimų: 90 proc. nusikaltimų nutinka dėl vagysčių iš namų, o likę 10 proc. – dėl automobilių vagysčių. O vagys – vis niekaip nepagaunami. Atsakykite sau, į ką labiau reiktų kreipti dėmesį ir su kokia rizikos grupe daugiau kalbėti, kad būtų pasiektas optimaliausias saugumo rezultatas, maksimaliai sumažinantis nusikaltimų skaičių?
Ir baikite kurti istorijas, kad taip teigdami visi kaltina aukas. Ne kaltina, o identifikuoja potencialias aukas. Čia kalbama ne apie tai, kas kaltas, nes kaltas visuomet agresorius. O kalbama apie tai, kaip identifikuotų aukų kiekį mažinti efektyviais, veikiančiais būdais. Jei morali visuomenės dalis neturi galimybių pagauti ir nubausti agresorių – ji stengiasi apsaugoti potencialias aukas nuo nelaimės kitais būdais. Būtent taip elgiasi sveikas protas.
Turime faktą, jog seksualiniai nusikaltimai vyksta nuolat ir tikriausiai niekada neišnyks, nes utopijos žmonija, deja, nepasieks. Ir dar ilgai moterys turės jausti tą varginančią įtampą, nuolatos gyvendamos su mintimi, kad gali būti bet kada užpultos. Man dėl tokios moterų savijautos nuoširdžiai liūdna, bet šios situacijos negalime tiesiog pakeisti mostelėję burtų lazdele. Tvarkytis su išsikerojusiais nusikaltimais yra du būdai:
PIRMA. Mažinti nusikaltimų kiekį švietimu ir bausmėmis – orientuota į veiklą su potencialiu/esamu nusikaltėliu.
ANTRA. Užsiimti prevencija, kuri padėtų aukoms to išvengti – orientuota į potencialias aukas.
Niekas neneigia, kad pirmasis variantas gyvybiškai svarbus. Bet jis veikia visiškai prastai. Bausmės negąsdina, švietimas labai prastas.
Taigi, ką daryti trumpuoju periodu, kol pirmasis variantas sprendžiamas taip vangiai? Kraštutinis feminizmas sako, kad šiukštu negalima imtis antrojo varianto – reikia uždrausti apie prevenciją kalbėti, jos neskatinti, neviešinti, nemokyti, kaip elgtis – nes tai įžeidžia moteris ir tai yra aukos kaltinimas, neįvertinant jų jau patiriamo streso. Tačiau vertinant racionaliai, prevencijos įgūdžių ugdymo draudimas turėtų ženkliai didinti aukų skaičių – kas, pavyzdžiui, vyksta su neplanuotu paauglių nėštumu valstybėse, kuriose draudžiamas normalus lytinis švietimas.
Jeigu mano išdėstytų elementarių patarimų laikytųsi tiek tranzuojantys, tiek su nepažįstamais bare geriantys, tiek kitaip rizikon patenkantys žmonės – iškrypėliai nebeturėtų tiek laisvės nusikalsti. Nes vien pasakymas nusikaltėliui, kad jis yra „priduotas“, dažnam iš jų sukels baimę ir norą tiesiog pabėgti. Todėl dar kartą skatinu – užmirškite feministines idėjas, užmirškite lyčių stereotipus, užmirškite nusistatymus – jei galite lengvais būdais užtikrinti didesnį savo saugumą pavojingose situacijose – darykite tai. Niekas kitas nesvarbu.
Tada mes susiduriame su kraštutinio feminizmo požiūriu, kuriuo bandoma įrodyti, kad nekorektiška šnekėti apie moterų savisaugą, nes reikia šnekėti tik apie situacijos kaltininkus ir jų elgesį: „Ko čia mokote moteris nebūti išprievartautomis, gal pamokykite prievartautojus neprievartauti!“ Leiskite, pratęsiu šią logikos liniją identiškais pavyzdžiais:
„Ko čia mokote žmones dėtis signalizacijas, gal pamokykite vagis nevogti.“
„Ko čia mokote apeidinėti agresyvius marozus ratu, gal pamokykite juos nesimušti.“
„Ko čia mokote kariuomenes pajėgas kariauti, gal pamokykite Rusiją mūsų nepulti.“
Kraštutinis feminizmas mato problemą, tada reikalauja jos sprendimo, bet nenori suvokti, kad sprendimas nėra įgyvendinamas paprastai ir iki jo dar reikia kažkaip išvengti nelaimių. Tuo metu kritiškai situaciją matantis protas išryškina liūdną faktą: nusikaltėliai ir nusikaltimai niekada neišnyks. Savisauga ir paprasti prevenciniai veiksmai gali padėti kažkiek pristabdyti nusikaltimų kiekį. Teoriškai, tai turėtų paveikti ir pirmąjį punktą – potencialių/esamų nusikaltėlių švietimą. Nes šie nususę menkystos, žinodami, kad rizika jiems atlikti nusikaltimą yra ženkliai išaugusi – labiau vengs tai daryti. Tai gal darom?
Aišku, pirmasis punktas vis dar lieka problema. Situacija valstybėje yra apverktina ir moterys nuolat patiria stiprų spaudimą, tikrąjį victim blamingą, o priemonių imamasi per mažai. Švietimas yra apgailėtinas, todėl prieš nusikalsdami, žmonės tiesiog nesuvokia, kokie bus to padariniai. Todėl mano veiksmų pasiūlymas būtų toks:
- Jau tuoj rinkimai, tad pirmiausia – balsuoti už politikus, kuriems seksualinių nusikaltimų situacija yra opi problema.
- Po rinkimų imtis realaus fizinio darbo – politikų ir ministerijos lobizmo:
- Pasiremiant ES rekomendacijomis, paruošti įstatymų pakeitimus ir lytinio švietimo gaires.
- Susiderinti susitikimus su paveikesniais Seimo nariais ir Švietimo ministerijos darbuotojais ir teikti pataisas lytiniam ugdymui, kur būtų numatytas išsamus švietimas apie seksualinius nusikaltimus ir to padarinius. Lobizmo pagrindinis tikslas yra pasiruošti aiškų pasiūlymą – ir vaikščioti pas Seimo narius tol, kol jie užsiknis jus matyti. Nuobodus darbas, bet veiksmingas.
- Su tų pačių Seimo narių įsitraukimu sudaryti veiksmų planą, ko gali imtis Vidaus reikalų ministerija policijos pareigūnų švietime, kaip reikia reaguoti ir elgtis su seksualinio smurto aukomis. Sistemoje apstu šiukšlinų mentų su „pati kalta“ požiūriu, o tai ištaisoma kryptingu darbu su visa pareigūnų apmokymo sistema. Policija per 10 metų stipriai patobulėjo visame savo elgesyje – patobulės ir čia.
- Rašyti ES finansuojamą švietimo projektą, gauti finansavimą, gauti Švietimo ministerijos palaiminimą ir pradėti 5 metus trunkančią lytinio švietimo akciją Lietuvos mokyklose, orientuotą tik į seksualinių nusikaltimų prevenciją. Tokios trukmės projektas bent dalies jaunų žmonių galvose įkrės daugiau proto.
Kadangi įsitikinau, jog kraštutinio feminizmo bendruomenė yra didelė ir aktyvi, tai kviečiu pasinaudoti mano špargalke ir kibti į darbus. Tai būtų daug kilnesnis ir realiai problemą sprendžiantis darbas, negu piktų komentarų rašinėjimas internete. Pasiūlymai realiai įgyvendinami, tereikia įdėti pastangų. Ir štai jau po kelerių metų, tikiu, matysime veiklos rezultatus ir tokių šlykščių nusikaltimų realiai apmažės.
Yra du keliai, atitinkantys dvi seksualinių nusikaltimų problemos sprendimo kryptis: arba imatės veiklos ir iš pagrindų sprendžiate nusikaltimų problemą – arba susitaikote su nusikaltimų egzistavimu ir leidžiate viešinti bei platinti prevencinius patarimus. Kažkurį turite pasirinkti, nes abiejų nedaryti yra dvigubai pavojingiau.
O išties geriausia, ką galima dabar padaryti, tai nueikite ir savo dukroms, sūnums, draugėms ir draugams, visiems artimiems žmonėms tiesiog dar kartą priminkite: „Visko gali nutikti. Visokių pavojų būna. Imkitės visų atsargumo priemonių ir, po velnių, tiesiog nesėskite į nepažįstamų žmonių automobilį vidury nakties, neužsitikrinę prevencinių priemonių.“ Ir visiškai nesvarbu, ar jūs ir jie su peniu, ar su vagina – tiesiog tai jiems priminkite. Nes tokie priminimai ir patarimai padeda žmonėms nepasimesti situacijose ir apgalvoti kelis veiksmus į priekį.“
