„Viskas prasidėjo nuo skyrybų, – pasakojimą pradeda P. Kaupelis. – Gyvendami kartu, mes planavome bendrą ateitį. Kad tinkamai pasiruoštume auginti vaikus, nusprendėme nusipirkti šunį ir įvertinti vienas kito sugebėjimus rūpintis gyvu padaru. Tačiau netikėtai mums su mergina teko pasukti skirtingais keliais. Kodėl? Pasakysiu atvirai: sulaukiau spaudimo kurti šeimą. Arba skirtis. O man tokie ultimatumai nepatinka, todėl pasirinkau antrąjį variantą.
Po skyrybų man atiteko mūsų vokiečių aviganių veislės augintinis Brasas, kuriuo ėmiau rūpintis tarsi vaiku. Tuo metu buvo vasara, mažiau darbų, taigi rytais kartu bėgiodavome, per pietus treniruodavomės, vakarais eidavome pasivaikščioti. Per dieną aktyviam laisvalaikiui skirdavau net keturias valandas.
Savaime suprantama, keitėsi ir mano mitybos įpročiai. Anksčiau grįždavome po darbų namo, kartu su mergina pasiruošdavome sočią vakarienę iš kelių patiekalų, prieš naktį prisivalgydavome, o pastaruoju metu tiesiog pradėjau nebesureikšminti maisto. Supratau, kad ir sveikas maistas gali būti skanus. Iš naujo atradau vaisius, nes anksčiau jų nelabai mėgdavau. Vakarienei pamėgau daržovių sriubas. Jei labai norėdavosi mėsos, įmesdavau vieną kitą faršo gabaliuką ir to užtekdavo. Šiuo metu nėra dienos, kad nesuvalgyčiau lėkštės sriubos – sotu, sveika ir nekaloringa. Juk visi mes, prisivalgę cepelinų ar karbonadų, apsunkstame ir tampame nejudrūs, net smegenys ima prasčiau dirbti, tad kodėl gi nepakeitus riebių patiekalų ne mažiau skaniais, bet liesesniais? Būtent tokia filosofija ir vadovaujuosi. Stengiuosi, kad mano skrandis niekada nebūtų tuščias. Jei tik pajuntu alkį – iškart kažką užkandu. Beveik visada į darbą nešuosi maisto. Juk tai visiškai nesudėtinga: vakare tereikia pasigaminti daugiau, kad liktų kitos dienos pietums.
„Aš turiu mylimą žmogų. Esu labai laimingas. Mielai ne tik vakarienę gaminu, bet ir pusryčius nešu į lovą. Aš iš tų žmonių, kurie dėl savo antrosios pusės gali padaryti VISKĄ“
Iš savo valgiaraščio neišbraukiau nė vieno patiekalo – retkarčiais leidžiu sau pasimėgauti bet kokiu maistu. Tačiau kažkaip natūraliai nustojau gerti alų. Anksčiau bent tris kartus per savaitę vakarienę užsigerdavau alumi, o dabar nebejaučiu jokio poreikio. O kai nebegeri alaus, nebesinori ir tų skaniųjų užkandžių: keptos duonos, riešutų ar rūkytų kiaulės ausų, kurie kaip ant mielių skatina augti pilvą. Nors kuo puikiausiai moku gaminti cepelinus ar iškepti picą, mieliau verdu daržovių sriubą. Ir dar esu kategoriškai prieš šaldytus pusgaminius. Už tą pačią kainą ir per tą patį laiką, kol puode virs šaldyti koldūnai iš pakelio, verčiau orkaitėje išsikepkite vištos krūtinėlę ir suvalgykite su šviežiomis daržovėmis.
Dažniausiai vyrai garsiai nekalba apie tai, kad reikėtų pradėti laikytis dietos ar atsisakyti riebių maisto produktų, tačiau net neabejoju, jog, pažvelgę į veidrodį, apie tai pagalvoja. Mano gyvenime taip pat nebuvo tokios akimirkos, kad pasakyčiau sau: „Viskas, laikausi dietos.“ Žinoma, pažvelgęs į save televizoriaus ekrane, susimąstydavau, kad pagurklis galėtų būti kiek mažesnis. Kai esi viešas asmuo, tie keli papildomi kilogramai tau tikrai ne į naudą. Be to, ir televizoriaus ekranas „prideda“ papildomo svorio. Dabar, kai numečiau dešimt kilogramų, galiu pasakyti, kad jaučiuosi geriau: ir sau labiau patinku, ir žaisdamas futbolą kur kas greičiau bėgioju.
Tie, kurie mane mato kasdien, galbūt ir nepastebėjo, kad mano kūno formos pasikeitė. Aišku, būna tokių, kurie paklausia: „Kas tau atsitiko? Gal sergi?“ O labiausiai pokyčius išduoda smunkančios kelnės – reikėjo durti papildomą skylę jas prilaikančiame dirže. Ir visi kiti drabužiai gerokai apdribę. Šiaip apdarams aš neteikiu daug dėmesio. Jei drabužis patogus ir vis dar nenudėvėtas, nematau reikalo jo išmesti. Pasiknisęs po spintą, randu prieš penkerius metus nešiotų drabužių, kurie man dabar kuo puikiausiai tinka. Niekada nesivaikiau madų. Niekada nesupratau tų, kurie vaikšto į prabangių drabužių parduotuves ir už porą kelnių ten palieka tūkstančius litų. Mano nuomone, svarbiausia yra atrodyti tvarkingai. Niekada neičiau susitikti su pašnekovu vilkėdamas treningines kelnes ir avėdamas sportinius batelius.
