Visuomenės informavimo ir politikų dėmesio atkreipimo iniciatyvai susivienijo visos šalies autorių teises ginančios organizacijos. Tai – Intelektinės nuosavybės apsaugos centras (INAC), Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), asociacija LATGA, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA), Lietuvos muzikos verslo asociacija (LMVA) ir asociacija M.A.M.A.
Pasak INAC vadovo Vyto Simanavičiaus, filmų, muzikos ir knygų vagysčių naudojantis internetu mastas Lietuvoje išties yra bauginantis. Kuomet pasaulyje nelegaliai intelektinį turinį platinančių tinklapių daroma žala per metus siekia 461 mlrd. JAV dolerių, Lietuvoje žala viršija 2,1 mlrd. eurų – tai yra ženkli visos rinkos dalis.
„Kai kitose Europos Sąjungos šalyse į nelegaliai turinį besisiunčiančiųjų duris gali pasibelsti policininkai, Lietuvoje per dvejus pastaruosius metus buvo išnagrinėtos tik dvi bylos, kurių viena nutraukta, o kitoje skirta tūkstančio eurų bauda. Autoriai patiria milžinišką žalą, apie kurią beveik niekas nekalba. Skaičiai atrodo kosminiai, tačiau tokia realybė“, – pasakoja V.Simanavičius.
Praėjusiais metais piratavimo sekimo kompanijos „MUSO“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užima antrąją vietą pasaulyje pagal kūrinių vagysčių internete mastą, o sąraše mus lenkia tik Baltarusija. Tyrimas parodė, jog vienas interneto vartotojas Lietuvoje nelegalų turinį platinančiose svetainėse per metus vidutiniškai lankėsi 269 kartus.
Iniciatyvos dalyviai kviečia vartotojus naudotis legaliu turiniu ir pabrėžia naudojimosi legaliomis interneto platformomis paprastumą. Kartu raginama vadinti daiktus tikraisiais vardais ir, atsisakant termino „piratas“, intelektinės nuosavybės vagis būtent taip ir vadinti.
„Viena didžiausių problemų kovojant su autorių turinio vagystėmis yra ta, kad nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už kovą su vogtų kūrinių prekyba. Mes, autorių teises ginančios asociacijos ir interneto tiekėjai dedame viltis, jog tokia institucija, o su ja ir pokyčiai netrukus atsiras”, – pasakoja AGATA vadovė Agnė Begetė.
Ji tikisi, jog Seimas pavasario sesijos metu svarstys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kurias priėmus interneto tiekėjai būtų įpareigoti blokuoti nelegaliai turinį ar priemones jam parsisiųsti (torrent‘us) teikiančias svetaines.
„Mūsų kova nieko bendro neturi su interneto laisvės ribojimu. Tai tarsi greičio radarai keliuose, užkardantys galimus nusižengimus.” – sako Agnė Begetė.
Anot V. Simanavičiaus, atskiras kūrinių šalinimas arba visų tinklalapių blokavimas, jei šalinimas yra nuolatinis, t.y. nuolat pažeidžiamos kūrėjų, kompanijų teisės, yra vienintelė išeitis nutraukti pažeidimus. Nors tinklalapių valdytojai ar administratoriai ir bendradarbiauja šalinant kūrinius, jie turi pareigą prieš naudojantis kūriniais (juos talpinant į svetaines), susižinoti teisių turėtojus ir atsiklausti licencijos, tačiau to nedaro. Tai reiškia, kad jie nededa jokių pastangų skaidriai vystyti verslą ir legaliai platinti kūrinius.
„Visuomenėje taip jau yra – pavogti vištą ar batoną iš parduotuvės yra nusikaltimas. Tačiau kai kalba pasisuka apie kūrinių vagystes – kitas reikalas. Vagia devyni iš dešimties interneto vartotojų ir pakeisti žmonių įpročius užtruks. Atsiranda platformų, kurios nukarūnuoja senąsias, nelegalias, ypač muzikoje. Tačiau skaičiai rodo, jog problema vis dar yra didelė. Labai laukiame minėto įstatymo pakeitimo projekto, jis tikrai turės įtakos kūrybingai Lietuvos ateičiai“, – sako AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.
Niūrūs faktai apie intelektinės nuosavybės vagystes
2016 m. net 87 proc. interneto vartotojų Lietuvoje siuntėsi ir žiūrėjo filmus nelegaliai. Vokietijoje šis skaičius sudarė 47 proc., Jungtinėje Karalystėje – 49 proc., Prancūzijoje – 51 proc.
Neteisėtai Lietuvos rinkai filmus platina apie 200 tinklapių, TV turinį – 60 tinklapių, muziką – 75 tinklapiai, knygas – 20 tinklapių.
Skaičiuojama, kad 2017 m. vien Lietuvoje nelegaliai turinį teikiančių interneto svetainių pajamos turėtų siekti beveik 15 mln. eurų per metus. Vien Filmai.in 2016 m. pajamos siekė virš 2,4 mln. eur. Mokesčiai už šias pajamas nėra sumokami.
2017 metų dažniausiai vogtų muzikinių kūrinių dešimtukas:
- Inga Valinskienė – Žvaigždė (apie 300 000 kartų)
- Lauris Reiniks & Liepa Mondeikaitė – Apkabink Dar (apie 300 000 kartų)
- Lilas ir Innomine – Karina (apie 300 000 kartų)
- Monika Linkytė – Po Dangum (apie 300 000 kartų)
- Leon Somov & Jazzu – Ką Tu Su Manim Darai (apie 200 000 kartų)
- 2 Donatai – Kai Kas Vakarą (apie 200 000 kartų)
- Leon Somov & Jazzu – Po Mano Oda (apie 200 000 kartų)
- Nemuno krantai ir Gabriele – Kokios Panos (apie 200 000 kartų)
- Vaidas Ir Monique – Dviese (apie 200 000 kartų)
- Pinup Girls – Cirkas (apie 200 000 kartų)
2017 metais dažniausiai vogti lietuviški filmai:
(Apytikslė žala autoriams, prodiuseriams ir gamintojams)
- „Zero 2“ – 3 000 000 eurų
- „Balkonas“ – 450 000 eurų
- „Artimos šviesos“ – 360 000 eurų
- „Ekskursantė“ – 300 000 eurų
- „Sugrįžimas“ – 300 000 eurų
- „Stebuklų laukas“ – 150 000 eurų
- „Laiškai Sofijai“ – 150 000 eurų
- „Paskutinis kartas“ – 60 000 eurų
- „Distancija“ – 45 000 eurų
- „Nuodėmės“ užkalbėjimas – 30 000 eurų
- „Karalių pamaina“ – 30 000 eurų
