„Penkta Koja“ – tai sužeistų, partrenktų, sergančių, neįgalių, senų ir jaunų šunų namai. Prieglauda visada tikisi, kad jie tik laikini, bet kai kuriems šunims tai tampa vieninteliais namais, kuriuos jie žino ir kada nors žinojo. Kai kurie atvyksta ir niekada neišvyksta, nes kam reikalingas neveislinis, ryžas trikojis šuo, kuris jau beveik nebemato? Kam reikalinga nėščia perdžiūvusi kalė, kuri buvo partrenkta automobilio? Ogi „Penktai Kojai“, nes čia jie reikalingi visokie: jauni ir seni, maži ir dideli, sveiki ir sergantys. Nes prieglauda juk guminė, šunų čia galima sukišti be galo, be krašto.
Tad vedini šios problemos šunys pirmiausia apsilankė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijoje. Čia jie bendravo ne su bet kuo, o su pačiu ministru Simonu Gentvilu. Jie gliaudeno Lietuvos prieglaudų problemas ir ieškojo būdų kaip jas spręsti, kadangi būtent aplinkos ministerija ruošiasi perimti naminių gyvūnų klausimus Lietuvoje. „Rūpinimasis naminiais gyvūnais skatina atjautą ir empatiją, šiltus jausmus! Skirkime dėmesio beglobiams augintiniams! Jie dovanos mums savo šilumą!“– sakė ministras.
„Džiaugiamės, kad ir Lietuvoje jau buvo padaryti pirmieji žingsniai, bandantys spręsti beglobių gyvūnų problemą iš esmės. Sveikiname iniciatyvą dėl privalomo ženklinimo, pritariame, kad gyvūno savininkas yra ir turi būti atsakingas už savo augintinio gerovę.
Iš tiesų ženklintiems šunims dažnai galime padėti daug greičiau, jei jie tiesiog pasimetė ir jų ieško šeimininkai. Deja, tačiau įstatyminę bazę dar labai reikia tobulinti. Šiuo metu gyvūnas yra tiesiog nuosavybė, o jo gerbūvis yra apibrėžiamas tiesiog jam skirtais kvadratiniais metrais. Visi suprantame, kad ne tik pakankamas grindų ar grunto prie grandinės pririštam šuniui plotas užtikrina gyvūnų gerbūvį.
Deja, tačiau net ir matydami, jog gyvūno laikymo sąlygos tikrai neatitinka jo poreikių, ženklintą gyvūną privalome grąžinti jo savininkams. Labai tikimės, kad aplinkos ministerijai perėmus atsakomybę už gyvūnus augintinius, sulauksime daugiau teigiamų pokyčių. Esame nusiteikę dirbti kartu, mielai teiksime pasiūlymus gyvūnų gerovės klausimais, pagelbėsime viskuo kuo tik galėsime – jei tik mūsų pagalba bus reikalinga. Juk mūsų visų vizija turėtų būti tokia pati – tai tuščios gyvūnų prieglaudos ir atsakingas požiūris į gyvūnus“, – teigė prieglaudos vadovė Agnė Volockytė.
Toliau penktakojus patraukė prie muzikos, tad jie susitiko su Liepa Mondeikaite ir „69 danguje“ narėmis Ingrida Martinkėnaite, Goda Aijeva ir Karina Krysko. Dainininkės labai džiaugėsi galėdamos prisidėti prie šios akcijos ir prisijungti prie prieglaudos ištuštinimo.
„Vieną dieną tu esi mylimiausias šeimos narys, atsidavęs, ištikimas, sargus, o kitą dieną – benamis, kurio besąlygiškai mylėti šeimininkai tiesiog atsikratė... Kiekvienas „Penktos Kojos“ prieglaudos augintinis turi savo skaudžią istoriją, žino kas yra išdavystė, alkis ir pasmerktojo dalia. Tačiau šios mažos, sudaužytos širdelės vis dar pasiruošę mylėti, tapti ištikimiausiais jūsų draugais ir kasdieniais palydovais, o jūs galite suteikti jiems antrą šansą ir parodyti, kad šuns ir šeimininko meilė gali tęstis amžinai“, – vėliau savo Instagram paskyroje rašė Liepa Mondeikaitė.
Toliau „Penktos Kojos“ uodegos keliavo susitikti su Ineta Stasiulyte. Aktorė meiliai glaudėsi prie benamių šuniukų. Jiems skubiai reikia naujų namų ar bent jau laikinosios globos. Taigi, kas ta laikina globa? Laikina globa yra tai, kas labai gelbsti prieglaudą. Jei nesate tikri ar turėtumėte pasiimti šunį, galite save išbandyti šuns savininko vaidmenyje. Laikina globa – kai jūs tampate šuns šeimininku bent vienam mėnesiui, arba tol, kol jis suranda namus, taip padėdami prieglaudai ir atlaisvindami vietą kitiems beglobiams. „Penkta Koja“ turi ir tokių šunų, kurie jau yra radę namus užsienyje ir tik laukia savo kelionės namo, tad tokia globa iškart turi numatytą terminą. Prieglauda dengia visas veterinarines išlaidas ir, jei reikia, suteikia pašarą.
Penktakojai taip pat nusifotografavo su Inide Jasnauskaite, Mantu Bertuliu, Dijora Cerios ir Darja Kot. „Tai ką iš tikro renkamės – gyvūną ar jo veislę? Kai man buvo 18 metų aš labiau už viską svajojau apie jorkšyro šuniuką. Ir kaip tikriausiai žinote (arba dabar sužinojote ) aš jį turiu. Tai yra jorkšyro terjeriukė, jau 16-os metų ponia, vardu Dilaila. Be abejonės tai yra mūsų šeimos narė, mūsų „vaikelis metuose“, bet kuo labiau aš brendau, tuo labiau keitėsi mano požiūris į daugelį dalykų gyvenime, tame tarpe ir požiūris į gyvūnus“, – savo Instgram paskyroje mintis dėstė Darja Kot.
Darja teigia pastebėjusi: „Neretai renkamės tą, kuris madingas. Ir aš norėjau jorko, nes tada labai madingi buvo. Bet ar gi neatrodo egoistiška norėti būtent tam tikros veislės šuniuko, o ne šuns apskritai? Man pradėjo taip atrodyti ir todėl pasakiau sau, kad jeigu nuspręsiu turėti dar vieną gyvūną, jis bus tik iš prieglaudos. Ypatingai tada, kai dalis prieglaudinukų tikrąja to žodžio prasme iškrapštomi iš kančių ir mirties sąlygų.“
Mantas Bertulis ir Dijora Cerios savo Instagram paskyrose taip pat dalinosi, kad galima prie prieglaudos veiklos prisidėti ir finansiškai – per Contribee platformą: www.contribee.com/vsipenktakoja. Tad ačiū visiems prisidedantiems – ar keliais eurais ar maistu ar tiesiog benamių šuniukų pavedžiojimu.
Fotogalerija:
