Gegužę Europą lietuviškais „Sentimentais“ pakerėjusią Moniką Liu Lietuvoje pasitiko išskėstomis rankomis ir su aibe pasiūlymų. Taip intensyvus laikas iki „Eurovizijos“ prasitęsė dar keliems mėnesiams – rodos, Monika buvo kviečiama ir dainavo visur. Šalia – nauji kūriniai ir televizijos laidų filmavimai. Dainininkė, dalyvaudama Jaunimo linijos rengtoje diskusijoje „Perdegimas nuo A iki Z: kas jis ir kaip su juo tvarkytis?“, pripažino – toks darbų maratonas ją priartino prie perdegimo ribos.
„Paskutines atostogas turėjau pernai lapkritį, kai sirgau koronavirusu. Kai prasidėjo „Eurovizija“, tas traukinys ėmė važiuoti ir nebegalėjo sustoti. Nepamenu, kada turėjau dvi dienas gryno poilsio, tad netrukus privalomai turėsiu atostogas – man to labai reikia“, – sako Monika Liu.
Dainininkė atvira – prisiimti galybę darbų iš dalies privertė pandemija. Anot jos, šou versle, ypač po karantinų, pasijuto didžiulis spaudimas. Baimė dėl neaiškaus rytojaus skatino imti visus darbus iš eilės, kurie, deja, ilgainiui užsisuko tarsi sniego gniūžtė, kuri vis didėjo, didėjo ir ją įtraukė.
„Galiausiai tampi savo darbo ir aplinkybių įkaitu. Reikia stotis į sceną, bet nelabai yra noro. Abejingumas man yra pagrindinis perdegimo požymis“, – dalijasi ji.
Atpažinti perdegimo simptomus Monikai leidžia nelengva jaunystės patirtis ir anksti užgriuvusi atsakomybė. Dar mokydamasi mokykloje Klaipėdoje, ji laimėjo stipendiją studijoms Berklio koledže Bostone, JAV. Aplinkiniai dėjo labai daug vilčių ir kartojo: „Va, dabar jau grįši su „Grammy“, kas, anot dainininkės, yra neįmanoma. Po dvejų metų ji išvyko muzikuoti į kitą šou pasaulio Meką – Londoną, kur pakliuvo į itin konkurencingą aplinką ir didžiulio perfekcionizmo spąstus. Veikiama šių veiksnių save perspaudė, tačiau to nesuvokė ir dar labiau save griaužė.
„Būnant Londone man ėmė reikštis labai stiprus, neracionalus perfekcionizmas. Visada buvau tarp geresnių už save, tačiau yra tam tikra riba, nuo kurios tai jau tampa nebegerai – tu nuolatos save susimažini ir labai spaudi. Tokiu atveju tu gyveni viename taške, bet sieki gyventi kitame. Galiausiai įstringi siekiamybės erdvėje, kurioje nieko nėra ir tampi nepatenkintas, ką turi dabar, tau nieko neužtenka“, – atvirai dalijasi Monika Liu.
Paveikta didžiulio darbų krūvio ir savigraužos, stipriai pašlijo Monikos sveikata. Ji sužinojo turinti retą Tureto sindromą ir nevalingus tikus, kurie jai pasireiškia iki šiol. Nors kai kurie jų, anot atlikėjus, yra labai juokingi, yra būta ir labai blogos situacijos. Antrąja savo gyvenimo duobe po etapo Londone dainininkė įvardija periodą prieš metus, kurį ji vadina vienu sunkiausių savo gyvenimo laikotarpių.
„Per pandemiją tikai atsirado gerklėje. Viskas išaugo į baimę užspringti maistu, o tai – į baimę ryti. Galiausiai man Santariškėse išsakė diagnozę – disfagija (rijimo sutrikimas, kai sergančiajam tampa sunku nuryti skystą ar kietą maistą – red. past.). Tai tęsėsi apie keturis mėnesius. Negalėjau net sriubos suvalgyti, man drastiškai krito svoris, o dar kaip tik tuo metu važiavau į Londoną įrašinėti albumo. Tada ir „Sentimentus“ kažkaip įrašiau. Buvo „šakės“, nežinojau, kur kreiptis“, – prisimena Monika Liu.
Kūno siunčiamus įspėjamuosius signalus ji pajuto ir dalyvaudama „Eurovizijoje“. Tuo metu Lietuvos atstovė patyrė nemažą spaudimą ir lūkesčius, kad scenoje visuomet bus nuotaikinga, energinga ir spindės. Vis tik tai – nelabai realu.
„Kartais jautiesi kaip šūdo gabalas ir nelabai gali spindėti. Deja, reikia, tad kūnas trumpam mobilizuojasi. Pavyzdžiui, paskutinę „Eurovizijos“ savaitę man nebereikėjo nei miegoti, nei valgyti, nei gerti – aš buvau tokia laiminga. Kūnas tuo metu išskyrė labai daug adrenalino. Finalo dieną, kai nebesupratau, kaip jaučiuosi, atsistojau po labai šaltu dušu, kurio šiaip nelabai iškenčiu. Nieko nepajutau, tik mačiau, kaip šiurpsta oda“, – dalijasi atlikėja.
Paklausta, kur rekomenduotų kreiptis pagalbos, kai pasiekiama emocinio ir fizinio išsekimo riba, Monika patikina – geriausiai jai padeda psichoterapeutė. Su ja ji reflektuoja, atranda balansą ir neapkrauna šalia esančių žmonių – antros pusės, tėvų ar draugų, kurių, pripažįsta, dėl perdegimo labai sumažėję. Terapiją ji lanko daugiau nei keturis metus ir neįsivaizduoja, kaip galėtų be to gyventi.
Vis tik minėtuoju periodu, kai prieš metus jai buvo diagnozuota disfagija, Monika pirmiausia kreipėsi ne į psichinės sveikatos specialistus – pagalbos ieškojo pas gydytojus ir net pas šamanus.
„Griebiausi visko. Vienas šamanas sakė, kad turiu ant kulnų šokinėti, kitas – kad mirštu ir man reikia gvazdikėlius valgyti. Galiausiai medikai pasakė, kad mano disfagija yra psichosomatinio pobūdžio, o ne sukelta kažkokios kitos ligos. Tada aš atsidūriau pas psichiatrą, kuris man išrašė vaistus, – sako dainininkė ir priduria, kad tai – vienas geriausių dalykų jos gyvenime, išgelbėjęs nuo blogesnių padarinių. – Kartais antidepresantai yra tai, nuo ko reikia pradėti. Tada tu vėl sugrįžti į normalumo būseną, kur vėl gali dėliotis planus, sportuoti, medituoti ir normaliai valgyti.“
Vis tik Monika priduria: skirtingiems žmonėms tinka skirtingi pagalbos būdai, kuriuos reikia atrasti patiems. Nors kelionė į save dažnai užtrunka, ji įsitikinusi – toks kelias teisingesnis ir galiausiai duoda geresnių rezultatų.
„Muzikoje svarbiausios yra pauzės tarp natų, tad kiekvienam linkiu tos pauzės, per kurią galėtumėte išgirsti save ir savo vidų, tai suvokti ir priimti kažkokius sprendimus“, – linki dainininkė.
Dėl šios priežasties dainininkė kritikuoja savipagalbos knygas, mokančias, kaip tapti sėkmingais ir produktyviais. Anot Monikos, jos daugiau kenkia nei padeda.
„Eina šikt tos knygutės! Jos yra nesąmonė, kurios tiek svorio ant tavęs užkrauna. Aš turėjau vaikiną, kuris punktais susirašydavo, ką tądien turi nuveikti. Su laiku supratau, kad tai – ne mano tipažas ir kad moterys turi hormonus, kurie keičiasi, tad negali savęs versti kasdien atlikti tą pačią rutiną. Mums tinka skirtingi ritmai, režimai, tikslai. Noras būti sėkmingu, produktyviu ir fainu tampa tavo priešu. To nereikia – tai nėra sveika“, – tikina ji.
Kartu ji paneigia posakį „Turėk mylimą darbą ir niekada nereikės dirbti“. Muzikantams, anot Monikos, atskirti darbo ir poilsio rėžimus – labai sudėtinga, nes dažnai nepaleidžia mintis, kad muzika yra tik hobis. Vis tik tai – netiesa: poilsis yra būtinas visiems. Pasiektas perdegimas eliminuoja visą gyvenimo džiaugsmą ir net pasiekimų saldumą.
„Pamenu, mano vizažistė darė makiažą, o man veidu bėgo ašaros. Ji pasakė: „Nuvarytų arklių niekam nereikia“. Nesvarbūs tie pasiekimai, jei pats jų nevertini, jie tavęs netenkina, o tu nieko nejauti. Iš savo patirties galiu pasakyti – normalumo būsena yra pati geriausia“, – tvirtina Monika Liu.
Diskusijoje „Perdegimas nuo A iki Z: kas jis ir kaip su juo tvarkytis?“ savo asmeninėmis istorijomis dalijosi ir sportininkė Rūta Meilutytė, buvusi linijos savanorė ir rinkodaros specialistė Ieva Mickevičiūtė ir psichologas Antanas Grižas, kuris kartu su specialistu Mykolu Kriščiūnu pateikė ir savo įžvalgas apie vis dažniau pastebimą perdegimo fenomeną.
Anot M.Kriščiūno, perdegimas – kur kas daugiau nei paprastas pervargimas. Nors jį atpažinti galima ir iš didelio fizinio nuovargio, pagrindiniai perdegimo simptomai yra šie: emocinis nuovargis, kai tampa sunku susikaupti, kažką daryti, viskas erzina, taip pat veiksmingumo, produktyvumo smukimas bei abejingumas, apatija, cinizmas – atsitraukimas nuo visko, kas anksčiau rūpėjo ir buvo svarbu.
Visą diskusiją žiūrėkite čia:
A.Grižas priduria, kad perdegimas labai būdingas perfekcionistams, altruistams ir asmenims, kurių veikla stipriai susijusi su kitais žmonėmis. Jį gali iššaukti nuolatinis, užsitęsęs, lėtinis stresas stresas, prasmės trūkumas, nepakankamas atlygis ar situacija, kai darbas tampa pagrindine gyvenimo vertybe. Dėl šios priežasties perdegimas dažniausiai pasireiškia profesinėje srityje, nors vėliau gali atsiliepti ir kitur.
M.Kriščiūnas tikina, kad siekiant išvengti perdegimo, reikia investuoti į prevenciją ir nuolat savimi rūpintis, atsižvelgti į savo jausmus bei būseną. A.Grižas pabrėžia, kad norint save apsaugoti, būtinas sveikas egoizmas. Vis tik, jei perdegimo aplenkti nepavyksta, psichologai siūlo pagalbos kreiptis į psichinės sveikatos specialistus.
Pagalba telefonu ir internetu visoje Lietuvoje
Jaunimo linija
jaunimolinija.lt
Jaunimui. Paramą teikia savanoriai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-VII visą parą
Vaikų linija
vaikulinija.lt
Vaikams. Paramą teikia savanoriai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11–23 val.
Pagalbos vaikams linija
pagalbavaikams.lt
Vaikas ir tėvams, patiriantiems iššūkių. Paramą teikia savanoriai.
Tel.116111
Darbo laikas: I-V 11–19 val.
Vilties linija
viltieslinija.lt
Suaugusiesiems. Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą
Pagalbos moterims linija
pagalbosmoterimslinija.lt
Moteris. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-VII visą parą
Linija Doverija
Jaunimui rusų kalba.
Paramą teikia savanoriai moksleiviai
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: kasdien 16–19 val.
Tėvų linija
tevulinija.lt
Tėvams, patiriantiems iššūkių
Paramą teikia profesionalūs psichologai
Tel. 8 800 90012
Darbo laikas: I-V 9–13 val. ir 17–21 val.
Sidabrinė linija
sidabrinelinija.lt
Senjorams. Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai.
Tel. 8 800 80020
Darbo laikas: I-V 8–20 val.
Krizių įveikimo centras
krizesiveikimas.lt
Suaugusiesiems ir paaugliams. Konsultuoja psichologai. Pirma konsultacija nemokama, vėlesnės mokamos.
Skype: krizesiveikimas; krizesiveikimas1
Darbo laikas: I-V 16–20 val. ir VI 12–16 val.
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“
nelikvienas.lt
Tel. 8 604 11119
Darbo laikas: kasdien 18–21 val.
Informacija iš pagalbasau.lt
