Kaip „15min“ teigė gydytoja–pediatrė Daiva Stanislovaitienė, šiltuoju metų laiku į gydytojus dėl peršalimo ligų dažniausiai kreipiasi jauni žmonės ir vaikai. Anot medikės, visų pirma vasara yra anginų metas, tačiau šiam laikui būdinga ir sloga, gerklės uždegimas, laringitas bei faringitas. Be to, atsinaujina įsisenėjusios, iki galo neišgydytos ligos. „Būtent pirmaisiais vasaros mėnesiais, kai saulė karšta, o vėjas dar šaltas, visi nori šilumos, skuba nusivilkti šiltesnius drabužius, o vėjas papučia ir to gana, kad liga atsinaujintų“, – sakė gydytoja.
Po žiemos žmogaus organizmas būna nusilpęs, trūksta vitaminų ir mikroelementų. Nors vartojami ekologiški, lietuviški produktai, tokie kaip bulvės, morkos ar kopūstai, jei tai yra praėjusių metų derlius, vitaminų juose likę nedaug. Taigi organizmas susidūręs su virusais ar temperatūrų kaita yra lengviau pažeidžiamas.
Be to, anot gydytojos, dažnas žmogus nesusimąsto, kad sukaitus nereikėtų griebti gėrimų tiesiai iš šaldytuvo ar valgyti ledų. Ypač dažnai peršalimą prisišaukiame sukeldami skersvėjus namuose, darbo vietoje ar važiuodami automobiliu. „Vaikai dažniausiai per šiltai aprengiami, todėl jie greitai perkaista. Arba atvirkščiai – aprengiami nepakankamai“, – vaikų susirgimo priežastis įvardijo medikė.
Kaip išvengti peršalimo
Išvengti peršalimo ligų, anot D.Stanislovaitienės, galima tinkamai maitinantis, grūdinant organizmą ir vengiant staigios temperatūrų kaitos. Pirmiausia patariama organizmą stiprinti natūraliomis naudingosiomis medžiagomis. „Jau yra šviežių salotų, svogūnų, į salotas galima dėti ir pienių lapų. Atsiranda rūgštynės, kurios turi imunitetą reguliuojančių medžiagų. Dabar tinka vartoti šiuos produktus,“ – patarė gydytoja ir pridūrė, kad nereikia baimintis ir pirktinių, atvežtinių vaisių bei daržovių.
Vasarą patartina užsiimti ir organizmo grūdinimu. „Tam metas visada tinkamas, tik svarbiausia, kad žmogus būtų sveikas tuo metu, kai grūdinasi. Jei pajuntama, kad peršti gerklę, užgulus nosis, atsiranda sloga ar skauda galvą, tuomet grūdinimasis gali baigtis plaučių uždegimu“, – įspėja medikė. Grūdintis rekomenduojama visus metus, maudymąsi duše užbaigiant apsipylimu vėsiu vandeniu ir apsitrynimu šiurkščiu rankšluosčiu. Pratinti organizmą prie temperatūrų kaitos galima ir valgant ledus, tačiau tai daryti reikia atsargiai, valgant nedideliais kąsniais ir neskubant.
 |
| Gydytoja Daiva Stanislovaitienė |
Pasak medikės, vaikus grūdinti reiktų nuo pat kūdikystės. „Labai gerai, jei mamytės su kūdikiais lanko baseinus ir įvairias mankšteles, vaikui svarbu ir kasdien pabūti gryname ore“, – sakė gydytoja.
Ypač atsargūs turi būti automobiliais važinėjantys žmonės, mat, saulei prikaitinus mašinos vidų, skubama sukelti skersvėjį arba įjungti kondicionierių, kuris pūstų šaltą orą. Gydytojos teigimu, taip elgiantis – užkimimas garantuotas. Prieš važiuojant reikėtų atidaryti visus automobilio langus ar duris, kad karštas oras išsivėdintų arba galima lėtai važiuoti atsidarius visus langus, bet jokiu būdu ne du priekinius.
Gydymasis yra darbas
Kartais net labai saugantis, susirgimo išvengti nepavyksta, tuomet belieka gydytis. Pasak D.Stanislovaitienės, užkimimą geriausia gydyti garinantis. Tai daryti galima į verdantį vandenį įlašinus keletą eukalipto lašų ar įbėrus žiupsnelį druskos. Garintis apsigobus rankšluosčiu pakanka vos 5 minutes, po inhaliacijos veidą reikėtų nusivalyti, o nusausintą kaklą aprišti šalikėliu. Gydytoja įspėja, kad po garinimosi 30–40 min. negalima kalbėti, nes išbrinkus balso stygoms padidėja tikimybė pakenkti balsui.
Gerklės gydymui tinka vaistažolių arbatos ir skalavimai. Anot medikės, jei labai skauda gerklę, reikėtų į stiklinę kambario temperatūros ar pašildyto vandens įpilti desertinį šaukštelį obuolių acto ir šiuo rūgščiu vandeniu skalauti gerklę. Jei skausmas nėra stiprus, skalavimui tinka ramunėlių ar šalavijų nuovirai. Tačiau, pasak medikės, taip gydytis reiktų atsakingai. „Nereikia galvoti, kad gydytojas duos tabletę, aš ją įsimesiu, išeisiu ir daugiau nieko nedarysiu. Gydymasis yra darbas“, – tikino D.Stanislovaitienė.
Nereikia galvoti, kad gydytojas duos tabletę, aš ją įsimesiu, išeisiu ir daugiau nieko nedarysiu. Gydymasis yra darbas.
Užpuolus anginai tinka gydytis kompresais. Suaugusiems galima dėti spiritinius kompresus arba padidėjusius kaklo limfmazgius patrinti tepalais nuo uždegimo ir apvynioti šaliku. Tuo tarpu vaikams, anot medikės, anginą galima gydyti dedant ant kaklo suminkštintą šviežią kopūsto lapą, polietileno maišelį ir šiltai aprišant. Anginą gydo ir šalti kompresai, šaltis sutraukia kraujagysles, į uždegiminę vietą priplūsta mažiau kraujo, todėl sumažėja patinimas.
Slogos gydymui medikė liaudiškų metodų nerekomenduoja. „Suaugusiam žmogui, kuriam reikia eiti į darbą, tokie metodai nepadės. Reiktų nusipirkti lašų į nosį ir, jei nosis užgulus, lašinti juos. Būnant namuose, nosį galima plauti sūriu vandeniu, gerti arbatas ir taip gydytis, tačiau česnako lašinimas į nosį nepadės“, – ironizavo medikė.
Gresia ir komplikacijos
Peršalimo ligų trukmė daugeliu atveju priklauso ir nuo mūsų pačių. Jei gydomasi atidžiai, sloga gali baigtis per savaitę, tačiau jei ji užsitęsia ilgiau, derėtų susirūpinti, ar nėra sinusito, ar negresia kitos komplikacijos. Laringitas, arba kitaip balso užkimimas, dažniausiai kilęs pavartojus šaltų skysčių, gali tęstis apie keturias dienas, o angina gali kamuoti apie 10 dienų.
Ilgiausiai užtrunka peršalimo ligos, kurias sukelia skersvėjis. „Tai aktualu vyrams, kurie mėgsta važiuoti automobiliu atsidarę langą ir iškišę pro jį ranką. Jiems dažnai gresia peties nervo uždegimas. Pasitaiko kaklo ir nugaros nervų bei raumenų peršaldymo atvejų, kurie tikrai labai pavojingi. Tada reikia vaistų nuo uždegimo, gydymas užtrunka net kelis mėnesius“, – apie galimas pasekmes kalbėjo medikė.
Kaip neuž(si)krėsti:
- čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite burną ir nosį;
- naudokite vienkartines nosinaites ir po panaudojimo jas tuojau išmeskite;
- dažnai plaukite rankas;
- valykite paviršius, prie kurių liečiatės;
- nebijokite užsidėti medicininės kaukės;
- gerkite imunitetą stiprinančias žolelių arbatas;
- vartokite vitaminą C.
