Lagaminus Martyna susikrovė ir į Daniją pas ten gyvenančius tėvus išskrido, kai dar buvo paauglė. Dabar ji juokaudama sako, kad teko pralaužti nemažai ledų, kol išmoko sunkiai įveikiamą danų kalbą, o vėliau vėl teko kelti sparnus į Londoną. Didžiojoje Britanijoje M.Motum baigė bakalauro studijas ir po dešimties metų gyvenimo užsienyje grįžo į Lietuvą. Tiesa, tik labai trumpam.
„Kaune įstojau į magistro studijų programą, pradėjau dirbti „Žalgirio“ žurnaliste, taip ir suvedė mus likimas su Brocku. Sakau – likimas, nes kas galėjo pagalvoti, kad abu tiek daug keliaudami sutiksime vienas kitą būtent Lietuvoje“, – šypsosi Martyna.
Paslapties, kad draugauja su krepšininku, Martynai ilgai išlaikyti nepavyko. Juokaudama ji sako, kad Brockas – toks aukštas, jog aplinkiniai negali jo nepastebėti. O tuomet aplinkinių žvilgsniai krypdavo į šalia jo nuolat pasirodančią Martyną.
„Po metų draugystės apsigyvenome kartu, o dar po metų Brockas pasirašė sutartį su Stambulu. Kai jau išsikraustėme iš Lietuvos, Australijoje jis man pasipiršo“, – prisiminė Martyna.
Kartu su Brocku ji jau trečius metus gyvena Turkijoje, o jos garsiausias miestas Stambulas yra tapęs laikinais namais, kuriuose apsistojo vos dešimčiai mėnesių.
„Vėliau namais taps arba Australija, arba Lietuva. Esame labai nesėslūs, bet su tokia vyro profesija gyvenant taip ir būna. Va, Pauliui Jankūnui labai pasisekė, jis jau kurį laiką žaidžia „Žalgiryje“, – juokėsi Martyna, prisiminusi, kad jau nuo vaikystės močiutė ją vadindavo tikra varle keliauninke.
Paklausta, ar nepasiilgsta Lietuvos, M.Motum neslepia, kad prisirišimo prie gimtinės nejaučia jau seniai, jis dingo per tą dešimtmetį, kurį ji yra praleidusi užsienyje. Tikraisiais namais Martyna sako negalinti pavadinti ir Danijos, kurioje gyvena jos tėvai.
„Kai susipažinome su Brocku, jis sakė, kad baigęs karjerą norėtų gyventi Australijoje – maniau, kad jam labai pasisekė, nes žino, ko nori. Aš pati dabar dar tikrai negalėčiau pasakyti, kurioje šalyje norėčiau apsistoti visam laikui. Žinot, kaip būna, kiti žmonės prisirišę prie kokios nors vietos. Bet man taip nėra“, – neslėpė Martyna ir prisipažino, kad toks gyvenimo būdai jai patinka.
Moteris pastebi, kad jos vyras, krepšininkas Brockas, priešingai, nors dėl darbo yra priverstas dažnai krautis lagaminus ir keisti gyvenamąją vietą, yra kur kas sėslesnis.
„Jam tikras palengvėjimas, kad aš esu tokia keliautoja, noriu važiuoti, sakau, kad bus smagu kitoje vietoje. Maniau, kad toks požiūris pasikeis, kai gims vaikas, bet ne, vis dar nesijaučiu prisirišus prie jokios vietos. Prieš gimstant sūnui, pamenu, kalbėjome, kad būtų gerai turėti savo namus, gražiai papuošti vaiko kambarį. Bet gyvenant tokį gyvenimą kaip mūsų tokią idėją teko bent kuriam laikui pamiršti“, – šyptelėjo Martyna.
Ji sako, kad taip gyvenant reikia ir kai ką paaukoti, ko dalis žmonių padaryti negalėtų. Jos atveju tai yra draugai, artimieji ir tėvai. Pati Martyna juos mato vos kelis kartus per metus.
„Su pavydu žiūriu į savo pažįstamus socialiniuose tinkluose, kaip jie susiburia. Man skaudžiausia, kai matau, kad draugų būrys savaitgaliais kartu kur nors važiuoja. Aš šito jausmo jau nepamenu. Susitinkame tik su pavieniais draugais.
Toks yra gyvenimas. Gyveni nuolatiniame kieno nors pasiilgime – kitose šalyse gyvenančių draugų, tėvų ar senelių, kad ir Lietuvos. Tai, manau, yra duoklė, kurią atiduodi už tokį gyvenimo būdą“, – sako Martyna.
Anksčiau, kol Brockas žaisdavo krepšinį, Martyna laiką leisdavo kartu su Turkijoje gyvenančiomis draugėmis, na, o dabar dažniau būna namuose, su judviejų pirmagimiu Mavericku.
„Po jo gimimo pasikeitė tik tai, kad dabar šalia savęs visada turiu draugelį, – juokiasi Martyna. – Vaiką kartu veduosi ir į parkus, į parduotuves. Jau dabar jis bando stovėti, eiti kelis žingsnius, niekur negaliu nueiti viena. Galiu tik pasidžiaugti, kad jis retai verkia, yra labai geras vaikas, jam viskas įdomu, jis viską stebi. Toks ramus, į tėtį.“
M.Motum sako, kad gimus vaikui jos gyvenime atsirado daugiau ramybės, bet neslepia, jog dienų būna visokių. Šį gyvenimo etapą ji prilygina važinėjimui amerikietiškais kalneliais.
„Ypač pradžioje – niekas nepasakoja apie tai, kaip sunku yra fiziškai ir psichologiškai. Kaip prisitaikyti prie naujos rutinos su vaikeliu, kai visas gyvenimas pasikeičia per vieną dieną ir, atrodo, kartais viskas slysta iš rankų.
Kitą dieną vėl jautiesi viską suspėjanti, tuomet vėl verki, nes dėl kokios nors kvailos priežasties jautiesi bloga mama“, – sako Martyna, kuriai kiekviena diena dabar – kitokia, atnešanti naujų patirčių ir pamokų.
Tiesa, dabar šiek tiek sunkiau rasti laiko ir sau. Kartais Martynai norisi vienai paskaityti knygą, pasikalbėti su draugėmis ramiai prie kavos ar išeiti į sporto klubą. Bet tuomet visada sulaukia savo vyro Brocko pagalbos.
„Būna kartais vidinių asmenybės krizių. Atrodo, o Dieve, dabar esu tik mama. Galvoju, jei gyvenčiau Lietuvoje, tai būtų ar pusseserė, ar draugė, tada galėčiau valandai palikti išeiti atsikvėpti. O ir tėvų šalia nėra. Gaila, kad mano tėtis savo anūką matęs tik tris dienas. Atrodo, tokie mūsų svajonių gyvenimo minusai, nieko nėra šalia“, – sako M.Motum.
O kaip gimęs sūnus pakeitė Brocką? Anot Martynos, dabar jis yra didžiausias jos ramstis, o ir su sūnumi galėtų nuolat būti namuose. Vaikas jam – visas pasaulis, sako M.Motum, ir paatvirauja, kad vyras galėtų atsisakyti net ir visų malonumų, jog tik daugiau laiko praleistų kartu su šeima.
„Jie kartu žaidžia, tarp jų yra stiprus, išties gražus ryšys. Jis yra labai geras tėtis“, – šypsosi pašnekovė.
O nuolatinis kraustymasis iš vienos vietos į kitą, anot M.Motum, neleidžia jai savęs tapatinti ir su supermamos etikete. Su vos tik gimusiu sūnumi šeima išsikraustė iš Ispanijos į Turkiją, o vasarą, tikėtina, ir vėl keis gyvenamą vietą. Toks pastovumo nebuvimas, anot pašnekovės, neleidžia būti pakvaišusiai dėl kiekvienos smulkmenos.
„Galvojau ir kokią auklę pasisamdyti, kad galėčiau nueiti pasportuoti, tenisą pažaisti, atrasti laiko sau. Bet dėl koronaviruso dar nenoriu, kad pas mus ateitų nepažįstami žmonės. Nežinau ir ar man pavyktų jį palikti su aukle, nes sūnus net su močiutėmis nebuvęs, mano mama anūką matė tik savaitę, vos jam gimus“, – sako Martyna.
O kol kas M.Motum sako ir pati puikiai susitvarkanti su žmonos ir mamos vaidmeniu: „Labai myliu Brocką, tik dabar daug laiko praleidžiame trise. Gal kai kurie žmonės svarstys, kad gimus vaikui gali nukentėti poros santykiai, bet aš manau, kad mes puikiai randame balansą.“
Tačiau nėra taip, kad viskas plauktų sava vaga, kartais namuose būna ir audrų, juokiasi pasakodama Martyna. Vis dėlto pykčiai jų šeimoje dažniausiai kyla tik dėl kokių nors smulkmenų, kurios, anot pašnekovės, visiškai nesvarbios.
„Pavyzdžiui, kai atsirado sūnus, kildavo nesutarimų, kaip jį auklėti. Brockas turėdavo vieną idėją, aš kitą, bet neilgai trukus radome kompromisą. Kartais, žinoma, būna, kad pasipykstam, bet man tai atrodo normalu. Juk negali visais gyvenimo aspektais būti panašus į savo partnerį“, – sako Martyna.
Paklausta apie ateities planus, Martyna sako, kad jie labai nenuspėjami. Po pusantro mėnesio baigsis Brocko krepšinio sezonas ir dar nėra aišku, kur šeima keliaus toliau. O kol kas ji tikisi, kad netrukus galės įgyvendinti savo seną svajonę – kai tik ras daugiau laiko sau, pradės transliuoti tiesioginius interviu instagrame, kuriuose kalbins įdomius pašnekovus.
„Mūsų planai labai neaiškūs, viskas paaiškės vasaros vidury. O kalbant apie mano planus, jie visada tokie patys. Užsiimu sportu, turiu kelis projektus, netrukus turėtų pasirodyti ir mano ruošti interviu“, – šypsosi M.Motum.
