Ievai buvo naujiena, kad pirmosios metinės vadinamos popierinėmis vestuvėmis: „Fainai, kad turi pavadinimą, geras!“ – juokėsi I.Zasimauskaitė.
„Mes jau nuo ryto minim šią sukaktį. Buvome labai geroje paskaitoje apie šeimyninį gyvenimą. Ten visą laiką kalbėjo apie vaikų pradėjimą. O šiandien juk Tėvo diena, mūsų metinės ir dar ta paskaita apie šeimos planavimą – nežinau, ką čia reiškia ir simbolizuoja“, – Žmonės.lt kalbėjo Ieva.
Tai gal jau galvoja apie šeimos pagausėjimą? „Kažkada tikrai taip, bet dar ne dabar. Nežinau, kaip Dievas duos, bet dar ne šiais metais.“
Ieva pasakojo, kad kone kasdien su Mariumi eina į paskaitas, kuriose mokosi, kaip reikia gyventi šeimoje.
„Mes beveik kiekvieną dieną einame į vedų paskaitas. Atvyksta visokie lektoriai, kurie pasakoja apie gyvenimą, santykius, šeimą. Labai nuostabūs žmonės. Kiekvienas žmogus turi turėti žinių, kaip reikia gyventi šeimoje. Lygiai taip pat su vairavimu – jei nenori padaryti avarijos, tai turi mokytis vairuoti. Jeigu šeimoje nenori avarijų, pykčių, turi išmokti santykių meno.
Mes visi lyg ir žinome, kaip elgtis, bet iš kitos pusės – nelabai, Lietuvoje juk labai daug skyrybų. Vadinasi, reikia žinių, nes mums jų niekas neperduoda ar mes jų nepasiimame, ir esame tokie paklydę. Tai, man atrodo, kad kiekvienai šeimai būtų labai pravartu pasidomėti apie santykius. Man, asmeniškai, labai padeda vedos.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaune susituokė dainininkė Ieva Zasimauskaitė ir krepšinio treneris Marius Kiltinavičius
Vieni sako, kad pirmieji metai po vestuvių būna kupini aistros, be jokių pykčių. Kiti sako, kad pirmuosiuose metuose pasitaiko daugiausiai išbandymų, jie patys trapiausi. Ieva pritaria antrajam variantui.
„Man atrodo, kad pirmi metai yra sudėtingiausi, nes dar nesi taip gyvenęs, jie tikrai yra kitokie. Nors man nebuvo jie labai sudėtingi. Metai labai greitai prabėgo. Jie buvo įdomūs – metus jau buvau žmona. Žodis „žmona“ – labai gražus ir, manau, kad kiekviena moteris nori ja pabūti.
Man tai nėra tik vardas, šis statusas yra visiškai kitoks, žymiai stipresnis. Nežinau, kaip pasakyti, bet turbūt, kol nepajusi, nesužinosi. Bet yra labai nerealu, aš kiekvienai moteriai linkiu ištekėti kažkada. Tai yra kažkas stebuklingo ir ypatingo... Aišku, buvo ir pykčių, barnių, nesutarimų, bet juk mes du skirtingi žmonės, skirtingos asmenybės“, – mintimis dalijosi Ieva.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ievą Kiltinavičienę „Eurovizijos“ atrankoje palaikantis jos vyras Marius žmonai negaili patarimų
Dainininkė pasakojo, kad jųdviejų su Mariumi meilė laikui bėgant keičiasi: „Sako, kad meilė turi 7 ar 8 pakopas. Pirmoji – aistra ir įsimylėjimas, o toliau prasideda pripratimas, trūkumų matymas ir tik paskutinė pakopa yra meilė.
Tai reiškia, kad dauguma iš tikrųjų nemyli, nes juk pastoviai matome kitų žmonių trūkumus, ypač pas savo vyrus ir vaikinus – „kokie jie rupūžės, nemoka išvalyti veidrodžio, nuolat jį aptaško, numeta kojines, lovos nepakloja, negali indų išsiplauti!“.
Vis matome tuos trūkumus. O kai pabandai tų dalykų nebematyti – ateina meilė. Manau, kad mūsų santykiuose ji dar ateis, – juokėsi Ieva. – Aš tikrai nesu ideali žmona, kuri nieko nemato. Aš labai dažnai burbu, todėl man ir reikia tų visų pamokų, kaip su vyru sutarti.“
Po metų santuokos Ieva sako išmokusi mažiau vadovauti.
„Aš supratau, kad norint būti laimingai šeimoje žmona turėtų dažniau nusileisti. Mes vienu metu norime būti ir vadovės, bet kartu ir trapios. Mes visiškai negerbiam savo vyrų ir nematome jų kaip autoritetų, norim būti sau pačios šeimininkės. O taip neturėtų būti: mes galime būti šeimininkės namuose, bet kažkaip turėtumėm leisti savo vyrui planuoti, pavadovauti. Jeigu norim būti moterimis, turim leisti vyrui būti vyru. Ir kai taip pradedi elgtis, viskas ima keisti ir darosi gera.“
Ar šia proga keitėsi dovanomis?
„Jau gavau pirmą dovaną – labai gražią suknelę. Taip pat važiuosime pavalgyti į vegetarų restoraną ir po to turbūt plauksim laivu. Aš jam padovanojau savo minčių laišką. Jokios materialios dovanos nepirkau, nes jis sakė, kad jam nieko nereikia, ir jam iš tikrųjų nieko nereikia.“
O tau reikėjo suknelės... „Na, taip. Aš juk moteris“, – juokėsi Ieva.
