G.Krämerį Vilniaus publika jau žino: prieš gerą dešimtmetį vokiečių režisierius LNOBT statė panašios draminės įtampos kupiną J.F.Halevy operą „Žydė“.
Šį kartą G.Krämeris (jis kuria ir šviesų dizainą) taip pat žadėjo netikėtų sprendimų ir sąsajų. Režisierių paveikė ir inspiravo roko kultūros žvaigždės Davido Bowie priešmirtinė atsisveikinimo žinutė – dainos „Blackstar“ vaizdo klipas ir jo prasmės. Režisieriui dirbant su „Don Karlu“, kurio viena centrinių scenų – Ispanijos inkvizicijos surengta autodafė, „Blackstar“ įvaizdžiai tapo savotišku atspirties tašku.
Įvertinti premjerinio pastatymo penktadienio vakarą į LNOBT rinkosi operos meno gerbėjai.
Žiūrėkite svečių galeriją:
G.Verdi „Don Karlo“ premjera įvyko 1867 m. Paryžiuje, opera sukurta pagal Friedricho Schillerio pjesę „Don Karlas, Ispanijos infantas“, kurios centre – uždraustos meilės istorija XVI amžiaus Ispanijos karališkajame dvare.
Nors ir būdamas patyręs operų režisierius, G.Krämeris „Don Karlą“ stato pirmą kartą. Jo manymu, tai politinė opera, nes tokia ji ir buvo kuriama G.Verdi pagal vokiečių poeto idealisto Friedricho Schillerio pjesę, o „buduariniai“ prancūziški „Grand Opera“ akcentai tėra svetimkūniai šioje didingoje muzikinėje tragedijoje.
„Paryžius 19 amžiuje buvo buržuazinės operos centras, – pasakoja režisierius. – Operai reikėjo daug pinigų, o dosniausi rėmėjai buvo tokia vyrų grupė – „Žokėjų klubas“ („Jockey Club“). Klubo nariai reikalavo laikytis tam tikrų taisyklių. Pirmiausia, antrajame operos veiksme turėjo būti baletas. Kas kad kitame veiksme bus rodoma autodafė scena, antrajame turi būti šokamas baletas. Kodėl?
Operos galerija:
Nes per pirmąjį veiksmą šie vyrai, iš tiesų labai dosniai rėmę operą, drauge vakarieniaudavo. O po vakarienės norėdavo scenoje išvysti ką nors miela, geriausiai – savo meilužes balerinas, šokančias scenoje. Trečiajame veiksme operoje privalėjo vykti iškilminga eisena, kurioje dalyvavo daug artistų, į sceną būdavo vedami ir arkliai, tad ir kvapas tvyrojo atitinkamas.“
Pasak G. Krämerio, klausantis „Don Karlo“ baleto scenos ir eisenos muzikos nesunku pajusti, kad tai – „tuščia muzika“: „G.Verdi žinojo konvencijas ir rašė šias scenas Paryžiaus buduarui. Jis parengė aštuonias šios operos versijas, tai rodo, kad jis nebuvo patenkintas rezultatu, kūrinio forma.“
Režisierius drauge su pastatymo muzikos vadovu, dirigentu Pierre’u Vallet kupiūravo minėtas „Don Karlo“ baleto ir iškilmingos eisenos scenas.
„Don Karlas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bus rodomas kovo 5 ir 6 d.
Spektaklio dirigentas – Martynas Staškus, choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas. Vaidmenis rengia: Pilypas II – Askar Abdrazakov (Rusija), Luciano Batinic (Kroatija), Liudas Mikalauskas ir Liudas Norvaišas; Don Karlas – Adam Diegel (JAV) ir Eric Fennel (JAV); Markizas Poza – Eugenijus Chrebtovas ir Valdis Jansonas (Latvija); Elizabetė Valua – Viktorija Miškūnaitė, Regina Šilinskaitė, Julija Stupnianek ir Raminta Vaicekauskaitė; Princesė Eboli – Jovita Vaškevičiūtė, Eglė Šidlauskaitė ir Marta Lukošiūtė; Tebaldas – Gunta Gelgotė ir Rita Petrauskaitė; Didysis Inkvizitorius – Egidijus Dauskurdis, Flamandų deputatai – Vladas Bagdonas, Arūnas Malikėnas, Rokas Šveisteris, Deividas Staponkus, Šarūnas Šapalas.
Spektaklio scenografas Herbertas Schäferis (Vokietija), kostiumų dailininkė Isabel Ines Glathar (Vokietija).
