„Visuomet norėjau gyventi ten, kur noriu, o ne ten, kur galiu įpirkti. Būstą matau kaip milžinišką įsipareigojimą, didžiulę naštą, todėl atėjus 2008-iesiems neturėdama jokių įsipareigojimų su palengvėjimu stebėjau ateinančią krizę. O dabar pagaliau subrendau, užsidirbau ir įsigijau namus būtent ten, kur ir norėjau“, – jau šį ketvirtadienio vakarą LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ pasakoja verslininkė, nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė.
Dabar savo naujus namus sostinės centre įsirenginėjanti moteris nepaliauja stebėtis – iš kur lietuviai turi tiek pinigų naujiems butams pirkti? „Klerkai, uždirbantys 1000 eurų į rankas perka ir po antrą, ir po trečią būstą. Bet jeigu, pavyzdžiui, tavo pajamos, tarkim, 15 tūkstančių eurų per mėnesį pagal individualią veiklą, teks praeiti kryžiaus kelius norint gauti paskolą.
Tai yra visiška neteisybė. Bankai man aiškino, nesvarbu, kad uždirbu apvalias sumas jau ketverius metus, kiekvieną mėnesį, negaliu įrodyti, kad po mėnesio tokios įplaukos vis tiek ateis“, – apie praeitus kryžiaus kelius gaunant paskolą savo 325 tūkstančius kainuojančiam būstui įsigyti laidoje pasakoja A.Jagelavičiūtė.
Kodėl A. Jagelavičiūtė yra laikoma nepatikima bankų akyse? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka, kad kol kas Lietuvoje požiūris į pajamas yra išties archajiškas. „Ateina žmogus, kuris turi vertybinių popierių, sakykim, akcijų už milijoną eurų ir nori pasiskolinti šimtą tūkstančių eurų. Jis negauna atlyginimo, tačiau turi turto. Jam bus be galo sunku gauti tokią paskolą, nes jis neturi reguliarių pajamų“, – laidoje pasakoja ekonomistas N.Mačiulis.
Dabar dviejų kambarių butas Karoliniškėse kainuoja apie devyniasdešimt tūkstančių eurų. Butus graibsto net iš brėžinių ir jų kainos nepaliaujamai auga. Iš kur lietuviai turi tiek pinigų? „Mums patiems kyla klausimų – iš kur tos lėšos? Daugelis šiuo metu įsigyja būstus be jokių paskolų. Kiek šių pinigų atkeliauja iš šešėlio, labai sunku įvertinti“, – laidoje pasakoja NT brokeris Mantas Sladkevičius.
Ekonomisto teigimu šiuo metu rinkoje daugiausiai yra perkančių antruosius ar trečiuosius būstus iš dividendų, kapitalo ir kitų pajamų. „Būtent tokia situacija ir gali destabilizuoti būsto rinką ir sukelti burbulą. Jaunoms šeimoms dėl tokių pirkėjų, ieškančių lengvų pasipelnymo būdų įsigyti pirmuosius namus tampa vis sunkiau“, – laidoje „Bučiuoju. Rūta“ pasakoja Arnoldas Antanavičius, nekilnojamojo turto, investicijų ir analizės ekspertas.
