Stebėdami juos net ir didžiausi skeptikai turėjo pripažinti, kad laikinosios sostinės garbę televizijos projekte „Chorų karai“ ginantis choras moka dainuoti.
Kauno choras – pirmasis iš projekto „Chorų karai“ dalyvių, peržengęs TV studijos ribas ir surengęs koncertą. Kauno muzikiniame teatre vykęs renginys turėjo kilnų tikslą: už bilietus surinkti pinigai bus skirti choro pasiruošimui lemiamoms kovoms televizijoje – pusfinalio ir, jei kauniečiai pateks, finalo pasirodymams.
Tiki, kad į finalą pateks
Iki šiol gana tvirtai laikęsi lyderių pozicijoje, nes kaskart sulaukdavo gausaus televizijos žiūrovų palaikymo, kauniečiai pastarąsias dvi laidas turėjo nusileisti Marijampolės chorui. Tačiau, kad nepasieks finalo, niekas net nedrįsta abejoti.
„Repetuojame kūrinius ir pusfinaliui, ir finalui. Nustebinsime premjeromis. Tikiuosi, viskas bus gerai“, – prieš koncertą Kaune sakė R.Tautkus.
Kai kuriuos dar tebešlifuojamus naujus kūrinius Kauno choras pristatė savo miesto žiūrovams. Siekti pergalės choristams padeda ir galutinis tikslas: „Chorų karų“ nugalėtojams skirtą piniginį prizą kauniečiai yra nusprendę paaukoti Kaune įsikūrusiam Lietuvos zoologijos sodui. Šios lėšos padės sode išsaugoti čia gimusį liūtuką. Gavus lėšų, jo nereikėtų parduoti kitam zoologijos sodui.
„Galėsite jį pavadinti Raigardu“, – primindamas šią naujieną sakė vienas iš koncerto Kaune vedėjų Justinas Jankevičius. Kompaniją jam palaikė kaunietė dainininkė ir laidų vedėja Simona Čėsnaitė. Pastaroji, scenoje pasirodžius šampaninio Kauno choro chormeisterei Danguolei Beinarytei, bandė sužinoti, kaip jai pavyksta susitvarkyti su 35 jaunais choristais.
„Tenka griebtis ir smurto“, – juokėsi puikaus humoro jausmo nestokojanri choro vadovė ir „smurtines priemones“ čia pat pademonstravo: treptelėjo koja, pagrūmojo kumščiu ore. Klausiama vadovė išdavė ir mažas choristų nuodėmes, jų žodžiais, ritualus, atliekamus prieš pasirodymus.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno choras chormeisterė D.Beinarytė |
„Kovoju su tais jų ritualais – rūkymu, kavute, arbatėle, – bet nesiseka“, – neslėpė D.Beinarytė ir čia pat išdavė meilius epitetus, kuriais palydi neklusnius auklėtinius, pavyzdžiui, asilėnai.
„Stipriausias jos epitetas ARIOGALA. Išmokau ir pats vartoju – labai gražiai skamba“, – iš užkulisių chorvedės ir koncerto vedėjų pokalbiui replikavo R.Tautkus. Būtent jo pakviesta prie Kauno choro subūrimo ir veiklos prisidėjo D.Beinarytė, vadovaujanti akademiniam chorui „Jaunystė“.
Planuoja choro ateitį
„Esame kaip šeima. Normali šeima, kurioje žmonės pasipyksta, bet gyvena kartu ir tuo džiaugiasi“, – prieš pirmą koncertą Kaune kalbėjo šampaninio Kauno choro nariai. Intrigų, pavydo ar kitokių nesutarimų, jei tokių ir yra, nė vienas neminėjo. Pasak jų, svarbiausias noras – dainuoti, tai ir ketina daryti net pasibaigus televizijos projektui.
Kad Kauno choras niekur nedings pasibaigus laidai, įsitikinęs ir R.Tautkus. Pasak jo, planuojama, kad dabartinę komandą papildys keletas naujų narių. Muzikanto ir kompozitoriaus galvoje jau kuriami ir būsimiems renginiams skirti kūriniai. Kai kurie jų į Lietuvos muzikos sceną atneš nemažai sumaišties, nes bus novatoriški.
Televizijos projektas baigiasi, o Kauno choro gyvavimas tik prasideda, – sakė R.Tautkus.
„Planai labai platūs. Planuojame koncertus Lietuvoje ir ne tik su žymiai platesne programa. Norime įtraukti į savo repertuarą keletą miuziklų. Taip pat norime kurti naują žanrą: tai bus kažkas tarp populiariosios klasikos, miuziklų ir pjesių. Tai bus mūsų kūryba nuo iki. Planuojame pasirodyti didžiosiose Lietuvos salėse: turime kvietimų koncertuoti Klaipėdoje, Žvejų rūmuose, Šiaulių arenoje, Kauno sporto halėje. Turime sutarę keletą koncertų Lenkijoje ir Portugalijoje“, – dideliais planais dalijosi R.Tautkus. Paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad visi choristai galės tęsti pradėtą veiklą, šampaninio Kauno choro vedlys sakė, jog kol kas atrodo, kad taip.
„Yra dirbančių ir studijuojančių. Tačiau mūsų siekiai keičia ir keis jų gyvenimus. Kai kurie jau atsisakė ankstesnės veiklos, nes sieja save su Kauno choru ir jo ateitimi“, – tikino muzikantas.
Apie tai, koks bus choro statusas (miesto, Lietuvos ar privatus), jo nariai ir vadovai kol kas negalvojo, kaip ir apie tai, kaip choras galėtų vadintis. „Tai bus Raigardo ar Raigardo Tautkaus Kauno choras. Dar nesame apsisprendę. Tauta, kaip nori, taip vadina. Svarbiausia, kad žino“, – kalbėjo R.Tautkus.
