Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė Z.Šličytė sakydama kalbą priminė, kad Lietuva pirmoji išsiveržė iš „kalėjimo, pavadinto Sovietų Sąjunga“.
Ji pabrėžė, kad apklausos, rodančios svarbiausių šalies institucijų žemus reitingus yra „gėdingos“. Taip pat pabrėžė, kad įstrigę Gedimino kalno tvarkybos darbai ir užsitęsę korupcinių bylų teismai nedaro garbės laisvai šaliai.
Laisvės partiją ji pavadino „propaguojančia amoralų gyvenimo būdą“.
Taip pat pareiškė, kad Lietuvai itin svarbu kuo greičiau priimti referendumo įstatymą.
Kuomet Z.Šličytė ėmė piktintis „įvairiaspalviu homoseksualų paradu Kaune“, salėje pasigirdo nepasitenkinimo šūksniai, tačiau ji nutildė nepatenkintuosius sakydama, kad Lietuvoje yra žodžio laisvė ir „kam nepatinka jos kalba, gali išeiti“.
Po šių žodžių dalis dalyvių išėjo iš salės.
Netrukus deputatės išsakyti žodžiai pasklido ir internete. Dalis žinomų žmonių nevengė kritikos ir neslėpė pykčio už ištartas frazes.
„Šličytė yra nusikaltėlė. Yra žmonių, kuriems atrodo, kad vogti – nieko tokio. Kad baladoti žmoną – nieko tokio. Taip Šličytei atrodo, jog menkinti žmogų dėl jo seksualinės orientacijos, lyties ar kilmės – nieko tokio. Bet normaliame pasaulyje tai „nieko tokio“ nepasidaro. Jai gali atrodyti kaip tik nori – o laisvas pasaulis sako, kad jos vieta – teisiamųjų suole. Galimai – netgi kalėjime. Paskaitykite Baudžiamąjį kodeksą, aš neišsigalvoju.
Gėda tik už tai, jog padugnė kiša Kudirką – neva, ar tik nenusiviltų Tautiškos giesmės autorius, pamatęs Lietuvą. Jus pamatęs ne tik nusiviltų, Šličyte. Duodu pirštą nukirsti, kad toks šviesus žmogus, prisikėlęs ir jus išgirdęs, tiesiog vėl norėtų numirti.
Na, o komiška tai, kad besispjaudanti boba, kliedinti apie lotyniškų raidžių grėsmę lietuvių kalbai, kirčiuoja blogiau už mano šunis, kurie išvis nekirčiuoja. Taip deformuoja lietuvių kalbos žodžius, kaip jokia lotyniška raidė neturėtų realios ar pritemptos galimybės. Kultiūra (minkšta „l“). Fėsta. Moterìs.
Su švente, tauta. Gera, graži, kilni tauta. Sugebėsime išvėdinti užsilikusią smarvę. Pažiūrėkite, kokia džiaugsmingai didelė dalis Seimo narių parodė, jog tokių nusikalstamų pezesių neklausys. Mums viskas bus gerai“, – rašė Fausta Marija Leščiauskaitė.
„Slūgstant emocijoms po šios dienos Signatarų klubo delegatės išpuolio iš Seimo tribūnos prieš laisvus Lietuvos žmones, privalome apmąstyti vieną paprastą dalyką.
Iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime dalyvavo JAV ambasadorius.
JAV yra strateginė Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje.
JAV Lietuvoje iki kovo pabaigos planuoja dislokuoti iki 1 tūkst. karių, o JAV Prezidento administracija ieško galimybių integruoti Lietuvą į NATO priešlėktuvinės gynybos sistemą.
JAV ambasadorius Lietuvoje yra homoseksualus žmogus ir apie tai yra ne kartą pasisakęs viešai.
Šiandien JAV ambasadorius Lietuvoje per ausines verčiamame tekste išgirdo žodį „pederastija“.
Zitos Šličytės kalba nėra žodžio laisvė.
Tai yra neapykantos kurstymas ir grėsmė nacionaliniam saugumui.
Ir nebandykime apsimesti, kad taip nėra, kad ir kaip nemalonu tai būtų“, – pastebėjo Tomas Vytautas Raskevičius.
„Kovo 11 proga Seime – deputatės kaltinimai, neva Lietuvoje vyksta „ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija“. Ačiū tiems svečiams, kurie reaguojate, kurie palikote salę.
Kažkodėl mes, LGBT+ žmonės, siekiantys pripažinti Lietuvos piliečių lygybę, nuolat esame verčiami jaustis valstybės priešais.
Ne tik esame diskriminuojami, ne tik turime patys aukoti savo karjeras, svajones ar komfortą dirbdami dėl Lietuvos progreso, bet dar ir sulaukiame tokių akibrokštų, ir plačiosios visuomenės abejingumo jiems. Abejingumo – geriausiu atveju, nes didelė visuomenės dalis pritaria tokiai neapykantai!
Tiesiog trūksta žodžių, bet ačiū puikiai iliustracijai, ką kasdien Lietuvoje išgyvena LGBT+ žmonės, ir kokie dviprasmiški jausmai apima per valstybines šventes“, – apie buvusios politikės kalbą prabilo Romas Zabarauskas.
„Būtent šitaip atrodo ragana! Įsidėmėkite jos veidą.
Poniutės pezelus palieku čia:
nuo 7:06 minutės galima ir ekraną apvemti.
https://www.facebook.com/100004711178590/posts/2172768916223460/?d=n
Visų labai prašau dalintis. Dalintis mūsų visų gėda. Lai tokios kalbos daugiau nebepasiekia tribūnos“, – kritikos nevengė Ruslanas Kirilkinas.
„Man gėda.
Zita Šličytė, kalbėdama Kovo 11-osios posėdyje kaip deleguota Signatarų klubo, tikrai nėra deleguota visų signatarų ir tikrai nėra ir mano vardu deleguotas žmogus.
Man labai apmaudu ir gėda už jos kalbą – ne laiku ir ne vietoje.
Ukrainos karo akivaizdoje yra sunkiai suvokiama, kai galima taip nesusivokti realybėje ir spjaudytis neapykanta.
P.S. Beje, Zita Šličytė nebalsavo dėl K11, nėra už Nepriklausomybę balsavusi signatarė“, – rašė Rasa Juknevičienė.
„Aukščiausiosios Tarybos deputatė Zita Šličytė galvojo, jog vis dar turi tribūnai parako. Ne! Jo ji neturi. Jis paseno tiek, kad galima jį šluoti iš tribūnos visam, visam laikui...“, – savo nuomonę išreiškė ir Algirdas Gataveckas.
„Aš šoke. Kovo 11 iškilmės kai kam pasirodė proga apipilti visus lietuvius Kremliaus propaganda. Eilinė proga užsipulti taikius Lietuvos LGBTQ+ žmones. Žmones, kurie (lygiai kaip ir heteroseksualūs), kasdien kovoja vardan mūsų visų šalies gerovės, kuria, stato, šviečia, stiprina ir garsina mūsų visų Lietuvą. Žmones, kurie Lietuvoje vis dar nelaikomi lygiaverčiais ir lygiateisiais piliečiais, nesulaukia net vargano partnerystės įstatymo. Ta kasdienė neapykantos dozė kur ne kur – atlaikoma, įprasta. Bet tokią dieną, kai švenčiame tautos vienybę ir laisvę – tai tiesiog kirtis į paširdžius. Akibrokštas.
LGBTQ+ yra dabar testas mūsų šaliai: ar mes Europa, ar mes Rusija? Ar mes įvairovė, ar jos baimė? Ar mes gerbiame visus, ar tik tuos, kurie telpa į senovinius rėmelius?
Labai laukiu jūsų aiškios pozicijos šio neapykantos ir skiedalų išstojimo atveju, Lietuvos Respublikos Seimas nariai.
Signatarų namai, laukiu paaiškinimo, ir, tikiuosi, nedelsiant išprašysite lauk Zitą Šličytę“, – nuostabos dėl išsakytos kalbos neslėpė Elžbieta Latėnaitė.
