Apie tai, kad pateikė prašymą atsiskirti nuo Bažnyčios, Fausta Marija Leščiauskaitė pranešė trečiadienio vakarą. Prie tokio sprendimo labiausiai prisidėjo pastarųjų dienų aktualijos – kai kurių dvasininkų pasisakymai, nukreipti prieš LGBT bendruomenę, agitavimas pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją.
Toks moters žingsnis sulaukė didžiulio dėmesio internete. Fausta žinučių gavo ir iš kunigų, tačiau tikina, kad jos, priešingai nei daugelis galėtų įsivaizduoti, buvo teigiamos. Užtat ją ne juokais ėmė atakuoti kiti tikintieji.
Penktadienio popietę žurnalistė feisbuke publikavo įrašą, kuriame aprašė gautas reakcijas, paaiškino, kodėl apie savo sprendimą pranešė viešai, ir apgailestavo, kad nemažai žmonių, taip pat besikreipusių į Bažnyčią, vis dar nėra sulaukę atsakymų.
Savo įrašu moteris sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais.
„Iš tiesų senokai nebuvau sulaukusi tokio skaičiaus pasiuntimų, kokio sulaukiau iš bažnytinės bendruomenės. Nesu jautri keiksmažodžiams, mielai nusikeikiu, kai pakyla noras, bet visą laiką galvoji, žmogus, kad jie ten turėtų būti kažkokie geresni, kilniaširdiškesni, tyresni. Kita vertus, nuo seno yra bobų, į bažnyčią keliaujančių susirinkti pletkų, ir yra žmonių, kurie maldoje randa ramybę bei prasmę.
Man labai svarbu pasikartoti, kad savo žingsniu neturiu tikslo įžeisti tikinčiųjų pasirinkimo. Jų dievas yra jų teisė. Jų malda – jų teisė. Jų tikėjimas – jų teisė. Gerbiu jų tikėjimą, poreikį bažnyčiai, klausimas tik vienas – ar jiems pavyks gerbti manąją teisę? Vieniems pavyksta, kiti prisidengę dievo vardu ateina pasikolioti.
Gavau keletą asmeninių laiškų iš kunigų. Ne visus dar spėjau atsakyti, bet atsakysiu – tačiau jie skleidžia ramybę. Visi iki vieno sako gerbiantys laisvą pasirinkimą. Daug pagarbos bažnyčiai atnešė Kelmės parapijos klebono atsakymas, taktiškas ir gražus, su gražiais ir iš tiesų dvasingais palinkėjimais.
Tačiau realybė apie oficialų atsiskyrimą nuo Bažnyčios nėra tokia džiugi. Žmonės sako negaunantys atsakymų, nors klausia klausimų, man ir pačiai Vilniaus arkivyskupijos kurija kol kas neatsakinėja, bet neskubinu nusiteikimo – gal dar tikrai atsakys, dar laiko praėjo palyginus mažai. Kita vertus, ne vienas žiniasklaidos atstovas jau spėjo papasakoti, kad paprastai mielai kalbantys dvasininkai šį kartą kaip velnio kratosi situacijos komentavimo. Išskyrus porą, kuriems aš ir pati labai simpatizuoju, žaviuosi.
Žmonės juokingai klausia, ar būtina buvo sprendimą pranešti viešai. Bet aš esu turinio kūrėja, pasirinkusi kalbėti ne apie maudymosi kostiumėlių madas, o apie savo pačios nuomones, išgyvenimus ir vertybes. Ir kai rašau apie savo santykį su Seimo narių veiksmais, kai rašau apie šunis, kai rašau apie smurtą – kažkodėl tokių klausimų nekyla. Manau, kad tik man nuspręsti, kokius klausimus noriu aptarinėti viešai. Ir šį noriu. Nes tai yra civilizuotas būdas demokratinėje valstybėje pareikšti savo pažiūras – palikti tavo įsitikinimų neatitinkančias bendruomenes ir apie tai kalbėti.
Ar Bažnyčia imsis pokyčių, nes Fausta Marija Leščiauskaitė sako, kad negerbia jų pastarųjų dienų šnekų? Ne, nemanau. Bet Fausta Marija Leščiauskaitė yra ne viena. Yra daug žmonių, kurie sako, kad Bažnyčios atstovų kalbos apie homoseksualius asmenis kaip iškrypėlius yra gėdingos ir nuodėmingos. Tame tarpe – ir tikinčiųjų žmonių. Net ir dvasininkų. Ir gal ne šiandien, gal ir ne rytoj, bet kažkada ausis teks atsikimšti. Arba Bažnyčia skils dar kartą, kaip istorijoje jau buvę. Tiesa, man regis, skilimas jau prasidėjęs.
Nebuvo drąsu priimti tokį sprendimą, bet padariau ir palengvėjo. Dievas ir velnias yra veiksmuose. Ir labai gali būti, kad mano nepritarime žmonių skirstymui dievo yra daug daugiau nei kai kurių priklaupime prieš altorių“, – rašė F.M.Leščiauskaitė.
15min primena, kad reaguojant į pastarųjų savaičių aktualijas, oficialiame „Vilnius Pride“ feisbuko puslapyje prieš kelias dienas taip pat pasirodė viešas kvietimas formaliai palikti Bažnyčios instituciją. Toliau įraše pateikiamas ir paaiškinimas, kaip tai padaryti.
„Visas ir visus, nusivylusius Bažnyčios institucija ir pavargusias nuo jos kišimosi į žmonių gyvenimus, jungtis ir kartu formaliai palikti Bažnyčią. Raštu (laišku ar el. paštu) kreiptis į savo vyskupijos kuriją (kurioje buvote krikštyti) su datuotu ir pasirašytu prašymu.
Dar lapkričio mėnesį Lenkijos aktyvistai mums pasakojo, jog reaguojant į kunigų pedofilijos skandalus bei Bažnyčios bandymus dar labiau suvaržyti moterų bei LGBT+ žmonių teises, žmonės ėmė masiškai organizuotis tarpusavyje ir formaliai palikti Bažnyčios instituciją. Šią savaitę dėmesio Lietuvoje sulaukė ir Luko Mykolaičio įrašas apie panašią jo iniciatyvą, kuriam dėkojame už įkvėpimą.
Šiuo metu vykstant diskusijoms apie Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (dar žinoma kaip Stambulo konvencija) bei partnerystės įteisinimą ir kitus žmogaus teisių klausimus, Bažnyčios atstovai Lietuvoje ir toliau aktyviai kišasi į įstatymų leidybos procesus, priešinasi bet kokiai pažangai žmogaus teisių srityje, kursto neapykantą visuomenėje ir nurodinėja, kaip mums visiems gyventi.
Nemažai mūsų greičiausiai buvo pakrikštyti tokio amžiaus, kai dar negalėjo savarankiškai priimti sprendimo, ar norime būti dalimi institucijos, kuri aktyviai siekia kontroliuoti mūsų gyvenimus ir varžyti mūsų teises. Pastarieji įvykiai atrodo kaip puiki proga išreikšti savo nepritarimą dabartinei Lietuvos katalikų bažnyčios politikai ir formaliai palikti šią instituciją.
Tad raginame formaliai palikti bažnyčią ir taip išreikšti savo nepritarimą dabartinei bažnyčios institucijos politikai, skatinančiai neapykantą ir visuomenės skaldymą“, – rašoma „Vilnius Pride“ puslapyje feisbuke.