Jaunas vyras prisipažįsta, kad tikrinti savo kūno bei proto ribas buvo jo didžiausia aistra. Įvairiuose filmuose bei reklamose ekstremalius triukus atlikinėjusiam jaunuoliui viena treniruočių tapo lemtinga.
Sekmadienį laidoje „Bus visko“ Mindaugas prisiminė, kad nelaimės dieną visos aplinkybės klostėsi taip, tarsi, likimas norėtų jį sulaikyti nuo kelionės į Norvegiją, kurioje įvyko tragedija.
Jaunas vyras gimnastikos salėje atliko vieną sudėtingiausių gimnastikos elementų – dvigubą priekinį salto ir nusileido tiesiai ant galvos. Vos pasiekęs žemę, Mindaugas iškart suprato, kas nutiko. Sako, kur čia nesuprasi, kai garsas toks lyg koja perlaužtum sausą šaką, jauti tik veidą ir negali valdyti kūno.
„Man tai ne pirma trauma, žinojau, kad pradžioje būna šokas ir nejauti skausmo, bet jau bijojau, kas bus, kai šokas praeis. Blogiausia, kad niekaip nepraradau sąmonės. Atvykę medikai nedavė jokių vaistų. Sako mums reikia tavęs sąmoningo, reikia pakalbėt”, – LNK laidoje pasakojo buvęs parkūro meistras.
Prieš trejus metus nutikusią nelaimę Mindaugas vadina antruoju savo gimtadieniu, tačiau priešingai, nei kalba daugelis, gyvenimas lemiamą akimirką pro akis neprabėgo.
„Pirma mintis buvo negražus rusiškas žodis. Tuomet pasidarė apmaudu, kad šeimoje ir taip dabar labai sunku, o aš dar prisidirbau. Taip pat atkeliavo palengvėjimas, kad dabar galėsiu pailsėti ir, kad labai noriu paragauti kečiupo, ar jis vis dar toks pat skanus”, – juokiasi optimizmu trykštantis vaikinas. Tuomet Mindaugas labai rimtai ruošėsi fitneso varžyboms ir griežtai ribojo racioną. Kečiupo paragavo, bet apie poilsį greitai teko pamiršti, supratus, kad laukia įtemptas gydymo bei reabilitacijos laikotarpis. Sportininkas nenorėjo pasiduoti, buvo įsitikinęs, kad greitai vėl vaikščios.
„Greitai susitaikiau su tuo, kas nutiko, tik nesuvokiau, kad tai visam gyvenimui. Labai ilgai tikėjau, kad vaikščiosiu, gal net kvailai ilgai”, – sakė Mindaugas.
Dėl traumos netekęs mylimo darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio, sumąstė pasiekti rekordo ir tokiu būdu prasimanyti pinigų gydymui. Per valandą aštuonių kilogramų svorį rankomis iškėlė penkis šimtus šešiasdešimt kartų. „Anksčiau galvojau, kad štangos kilnojimas bukas sportas, kam tuos papus auginti, bet dabar, kai mano kūno galimybės ženkliai susiaurėjo, štanga tapo mano parkūru”, – sakė sportininkas. Atrodė, kad vaikščioti Mindaugas turi didelių šansų, jis vis dar gali pajudinti savo kojos mažylį pirštą, tačiau praėjus mažiau nei metams, Mindaugas šia viltį palaidojo.
„Taip, būna vienetų, kurie pradeda vaikščioti po penkių metų ar net dešimtmečio, bet stebuklų nebūna. Tu pats pasirenki, gyventi viltimi ar paleisti tai ir mokytis iš naujo mėgautis gyvenimu”, – mintimis dalinosi Mindaugas.
Mindaugas įsitikinęs, neįgalumas iš jo laimės negali atimti, tai tikrai nesutrukdys sukurti tvirtą šeimą ir mėgautis kiekviena akimirka.
„Kai buvau sveikas, visuomet pasiūlydavau pagalbą pamatęs neįgalų žmogų, šiandien man net šiek tiek pikta, kai aplinkiniai neleidžia atlikti kažko savarankiškai. Kad ir borteliai. Juokinga, kai pasižiūri ant kokio aukščio anksčiau užšokdavau, o dabar šaligatvis didžiausias iššūkis. Bet aš noriu ant jo pats užvažiuoti. Pirmą, antrą, trečia kartą bus sunku, bet kokį šeštą palengvės. Jei būsiu praleidęs pirmuosius, šeštas niekada neateis. O jei šaligatvis itin aukštas, juk jis kažkur baigiasi, net kinų siena, ir ta turi pabaigą. Galiu apvažiuoti”, – šypsosi savarankiškas vaikinas.
Prakalbus apie kasdienybę vaikinas sakė, kad pradžioje gėdijosi tam tikrus dalykus daryti viešai. Dėl stuburo traumos prastai veikia jo rankos, nebegali suspausti kumščio ir tai sukelia nemažai sunkumų buityje, tačiau jis išmoko viską daryti kitaip.
„Pradžioje gėdijausi prasidaryti ledus parduotuvėje, nes negaliu to padaryti rankomis, tad plėšiau burna. Paskui pagalvojau, kodėl aš turėčiau gėdytis savo neįgalumo”, – atviravo vaikinas.
Itin atvirai kalbėdamas apie savo buitį laidoje „Bus visko“ Mindaugas atskleidė paslaptį, kaip susidoroja su nagų karpymu ar maisto gamyba.
„Kai gaminu kitiems, kažkaip dviem riešais suspaudžiu peilį ir pjaustau, bet kai gaminu sau, tai pavyzdžiui, morkas tiesiog kandžioju ir spjaudau į puodą”, – juokdamasis sakė Mindaugas.
Šiandien vaikinas nebesitiki vaikščioti ir džiaugiasi, kad nelaimė nutiko esant jaunam, o ne kažkada ateity.
„Mane stebina reakcija reabilitacijos centre, kuriame, atrodo, visko matę specialistai sako: Jėzau Jėzau, lūžo stuburas, toks jaunas, toks gražus ir liks vežimėly visam gyvenimui. Bet ačiū Dievui, kad esu jaunas, kad tik gyvenimo tik pradžia, išmoksiu taip gyventi. Senatvėje žmonėms daug sunkiau iš naujo viską pradėti. Svarbiausia, kad likau gyvas”, – jaunuolis kalbėjo laidoje.
Šiandien Mindaugas iš naujo mokosi mėgautis gyvenimų, išsikėlė naujus tikslus, siekia rezultatų sporte ir dar šiais metais planuoja dalyvauti parolimpinėse žaidynėse.
