Visada guvus, entuziastingas ir energingas – toks dažniausiai būdavo Kęstutis Navakas, kai jam tekdavo lipti į sceną skaityti kūrybos. Tačiau šiemet vis rečiau renginiuose matomą rašytoją sunku bepažinti – poeziją jam teko skaityti sėdint neįgaliojo vežimėlyje.
Į gydytojus nenori kreiptis
15min pakalbintas žinomas Lietuvos poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas neslėpė, kad jį kamuoja sveikatos problemos, bet užsiminė, jog dabar jo savijauta esą geresnė, nei buvo prieš tai.
„Mano būklė, sakyčiau, nebloga, palyginti su tuo, kas buvo vasarą, liepos mėnesį. Visą vasarą pragulėjau negalėdamas išlipti iš lovos“, – teigė Kaune gyvenantis poetas. Anot K.Navako, po minėtos ligos jis prarado galimybę vaikščioti, nes atrofavosi jo raumenys. Vasaros negalavimų poetas komentuoti nesiryžo.
Kaip teigė K.Navakas, prastą savijautą jis pats pastebėjo. „Kaip nepastebėsi, kai praguli, nori eiti, o tada negali eiti“, – prisiminė jis.
Paklaustas, ką apie jo būklę mano gydytojai, rašytojas teigė į juos nesikreipęs. „Aš puikiai žinau, kas yra raumenų atrofija, žinau, kad tiesiog reikia stengtis vaikščioti“, – teigė K.Navakas.
Pagalbos iš gydytojų jis taip pat sakė nenorintis – ligą ketina įveikti pats, o ir jo paties aplinkoje yra jam padedančių asmenų. Kaip teigė rašytojas, šiuo metu atsiradusį negalavimą, jo manymu, išgydyti įmanoma.
„Yra galimybė pasveikti pačiam, reikia vaikščioti, nuolat vaikščioti ir stengtis. Ir aš stengiuosi tą daryti“, – sakė K.Navakas ir pridūrė, kad gerbėjams dėl to pernelyg jaudintis nereikėtų.
Vienas iškiliausių dabarties kūrėjų
15min primena, kad dar šiemet K.Navakui buvo įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Dar anksčiau menininkas buvo gavęs gausybę kitų apdovanojimų, tarp jų – ir 2006-aisiais suteikta Jotvingių premija už eilėraščių knygą „Atspėtos fleitos“, Nacionalinė kultūros ir meno premija bei įsimintiniausio Kauno menininko titulas. 2009-aisiais Metų knygos rinkimuose (suaugusiųjų kategorijoje) jam buvo skirta pirmoji vieta už esė rinkinį „Du lagaminai sniego“, o 2014-aisiais – Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklas.
Tais pačiais metais K.Navakas tapo Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatu už eilėraščių knygas „100 du“ ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“. 2017-aisiais jis tapo akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtoju suaugusiųjų kategorijoje su romanu „Vyno kopija“ bei pelnė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinę premiją.
K.Navako veidas yra gerai žinomas kultūros pasauliui – rašytojas dar 1987–1988 metais buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininku. Vėliau, 1994–1996 m., užsiėmė kultūrine publicistika – rašė kultūros skiltyse „Kauno dienoje“ bei dabar jau bankrutavusiame laikraštyje „Noriu“.
Nuo 1998 metų jį buvo galima išvysti ir televizorių ekranuose – Lietuvos televizijoje jis pristatinėjo naujas knygas. Vėliau, apie 2002–2004-uosius, K.Navakas Lietuvos televizijoje rengė laidą „Kultūros namai“.
K.Navako poezija yra išversta į rusų, latvių, kartvelų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų kalbas. Taip pat K.Navakas yra pasižymėjęs kaip vertėjas – išvertė nemažai vokiečių ir kitų tautų poezijos, keletą pjesių ir libretų.
Kęstučio Navako gyvenimo akimirkos – galerijoje: