Parodos pavadinimas simboliškai atspindi tą vietą, kurioje svajotų gyventi kiekvienas – erdvūs, net 280 kvadratinių metrų ploto, „penthouse“ tipo apartamentai su 100 kvadratinių metrų ploto terasa – vieninteliai tokie Vilniuje.
Gyveni pačioje sostinės širdyje, bet mėgaujiesi individualaus namo teikiamais privalumais – erdvėmis, terasa, garažu net 4-6 automobilių kolekcijai, privačiu liftu, kuris pakelia tiesiai į apartamentus. Aukščiausio lygio prabanga – viskas, ko reikia praktiškam ir komfortiškam gyvenimui.
Į vienintelius Vilniaus mieste „penthouse“ apartamentus pirmuosius svečius pakvietė nekilnojamo turto bendrovė „Baltic Sotheby’s International Realty” kartu su „The Rooster Gallery“, kuri pristatė išskirtinę parodą „Ta Vieta“. Būsto interjeru ir baldų apstatymu renginio metu rūpinosi bendrovė „Isto“.
Meno ir būsto sintezė
Vienintelis Lietuvoje analogų neturintis būsto sprendimas puikiai atskleidė visame pasaulyje pripažintų jaunosios kartos menininkų – Vitos Opolskytės, Auksės Miliukaitės, Kristinos Ališauskaitės, Eglės Karpavičiūtės ir Andriaus Zakarausko – kūrinius.
„The Rooster Gallery“ vadovė Jurgita Juospaitytė Bitinienė sakė, kad kiekvienas menininkas savo darbuose savaip kuria „Tą vietą“: „Menininkai savo kūrinius dėlioja iš aplinkos detalių, savo sapnų ir įsivaizduodami įvairias situacijas, susijusias su šia vieta“.
J.Juospaitytė–Bitinienė pasakojo, kad parodoje savo darbus pristatę menininkai – daugybės Lietuvos ir pasaulio parodos konkursų nugalėtojai.
„Menininkai yra pasižymėję tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje meno scenoje, laimėję ne vieną tarptautinį konkursą bei dalyvavę svarbiose grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. „Ta Vieta“ kūrusių menininkų kūrinius yra įsigijęs ne vienas Lietuvos ir užsienio meno kolekcionierius“, – kalbėjo J.Juospaitytė–Bitinienė.
Jaunuosius menininkus vienija intelektuali, netiesmuka prieiga prie savųjų tyrinėjimo objektų. Nenutoldami nuo tradicinių tapybos plastikos, žanrų, formatų, kiekvienas iš jų savaip konstruoja tą vietą. Ją kuria iš supančios tikrovės gabaliukų, kultūrinių citatų, smulkmenų, praeities, dabarties, savo fantazijų ir sapnų.
Vienintelis tokio tipo būstas Vilniuje
Nekilnojamo turto bendrovės „Baltic Sotheby`s International Realty” vienas iš savininkų Paulius Gebrauskas teigė, kad meno ir nekilnojamo turto bendradarbiavimas yra natūralus. Sotheby’s aukciono namai ir Sotheby’s nekilnojamas turtas turi labai glaudų bendradarbiavimą.
„Pristatėme išskirtinai įspūdingą vietą su unikaliais meno kūriniais. Meno ir nekilnojamo turto bendrystė – neišvengiama. Neįsivaizduojame namų be meno kūrinių. Jie suteikia kiekvienam būstui išraiškingumo ir gyvybės, atskleidžia kiekvieno būsto savininko būdą ir charakterį“, – sakė P.Gebrauskas.
Parodos svečiai turėjo unikalią progą pirmieji pasižvalgyti po vienintelį Vilniuje tokio tipo būstą. Erdvūs – net 280 kvadratinių metrų ploto – apartamentai su 100 kvadratinių metrų ploto terasa turi viską, ko reikia praktiškam ir komfortabiliam gyvenimui.
„Pati būsto koncepcija – unikali: gyveni Senamiestyje, esi arti visų kultūrinių renginių ir gurmaniškų restoranų, arti miesto šurmulio, bet kartu turi privatumą ir ramybę, kadangi aplinkui nėra kaimynų. Penthousas ir ypatingas tuo, kad tai yra vienintelė tokia vieta Vilniaus mieste, kur pastato viršuje tampa privačiu namu“, – sakė P. Gebrauskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad būsimieji penthous‘o gyventojai galės mėgautis ir išskirtiniais privalumais: „Butas turi atskirą požeminį garažą, kur gali tilpti 4 – 6 automobiliai bei turi privatų liftą, kuris kelia į asmeninius apartamentus“.
„Ta Vieta“ kūrėjai – meno inovatoriai
Vitos Opolskytės tapyboje jungiasi realių interjerų fragmentai ir fantastiniai elementai. Derinant skirtingus vaizduojamų objektų mastelius, perspektyvos kryptis ir žiūrėjimo taškus, kuriama alogiška iracionali, vizualiai klaidi erdvė.
Auksė Miliukaitė tapo kultūriškai sugadinto žmogaus vaizdinius. Žmogaus, kuris nebesugeba matyti paprastų dalykų. Tiesiog lovos, tiesiog sienos, tiesiog gyvenimo. Tampa nebeaišku, ar kūriniai, biustai, paveikslų fragmentai, instaliacijos atsiduria kažkieno namuose ar kažkokioje galerijoje.
Eglės Karpavičiūtės žvilgsnis į tapybą, jos istoriją intelektualus ir analitinis. Jos darbų motyvai – meno kūriniai, menininkai, architektūriniai objektai ir kiti žymūs kultūriniai artefaktai.
Andrius Zakarauskas savo kūryboje taip pat tyrinėja pačią tapybą. Įterpdamas savo atvaizdą į paveikslo sandarą, tapytojas kone susitapatina su tapyba.
Tuo tarpu tapytoja Kristina Ališauskaitė atsiriboja nuo tradicinės būtinybės perteikti portretuojamojo individualumą: apibendrinti veidų ir rankų atvaizdai jos paveiksluose atlieka ženklo ar simbolio funkcijas. K.Ališauskaitė naudojasi jais kaip įrankiu tyrinėti platesnes identiteto, žmogaus psichologijos problemas, tapyto atvaizdo psichologinį paveikumą, jo gebėjimą sukelti emocijas.
