Viena aišku: kreipti dėmesį tik į aromatą ir kainą – neapdairu. Dezodorantų ir antiperspirantų formules gamintojai nuolat tobulina, tad tikrai verta paskaityti pakuočių informaciją. Šiandien kai kurie jų sudėtimi primena kremus ir kur kas labiau tausoja odą nei anksčiau.
Ką pirkti – dezodorantą ar antiperspirantą?
Bekvapis kokteilis, sudarytas iš vandens, druskos, kalio ir kitų medžiagų, – spėkite, kas tai? Ogi prakaitas. Suskaičiuota, kad kiekvienas vidutiniškai turime apie 2,6 milijono prakaito liaukų, kurios veikia kaip mikroskopiniai oro kondicionieriai ir toksinų šalinimo angos. Taigi prakaitas – rimtas dalykas ir labai reikalingas, tačiau, kaip žinia, kartais verčia suraukti nosį. Jei pro šalį praėjus vyrui (moteriai) pasklinda specifinis, erzinantis kvapas (turime galvoje ne kvepalus), šitai, pasak specialistų, reiškia, kad natūraliu kūno skysčiu ėmė „gaivintis“ ant odos esančios bakterijos.
Bekvapis kokteilis, sudarytas iš vandens, druskos, kalio ir kitų medžiagų, – spėkite, kas tai? Ogi prakaitas.
Kuo gintis nuo specifiškai aromatizuotų kūno išskyrų, žinome kuo puikiausiai – dezodorantais ir antiperspirantais, tapusiais neišvengiamu gyvenimo priedėliu. Informacija toms, kurioms dar neaišku, kas yra kas: pirmieji, lengvesnio „kalibro“, stabdo bakterijų dauginimąsi, maskuoja ir naikina nemalonų kvapą, bet nemažina išskiriamo prakaito kiekio; antrieji tą „kranelį“ prisuka, be to, pagerina iš jo sklindantį dvelksmą. Skirtybes lemia sudėtis: dezodorantai turtingi kvapiklių ir bakterijas žudančių medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio; antiperspirantai – organinių druskų, kurios blokuoja prakaito liaukas, sutraukia poras.
Bene populiariausi – abiejų rūšių hibridai. Dezodorantų poveikis tartum natūralesnis nei antiperspirantų (beje, šių gamyboje naudojamas aliuminis yra laikomas toksinu, veikiančiu nervų ląsteles), tačiau pastarųjų privalumus sunku paneigti. Aiškiai matoma prakaito dėmė pažasties srityje ne ką malonesnė nei aštrus kvapas, tad ruošiantis kokiam nors nervus kutenančiam įvykiui, tarkim, verslo prezentacijai, ten esančias prakaito liaukas verčiau apdoroti ne dezodorantu, bet antiperspirantu, ypač jei smarkiai prakaituojama, o drabužis – plonas. Tačiau jo reikia atsisakyti, jei oda pažeista, tarkim, po plaukelių skutimo. Be to, jis turi būti tepamas ant sausos ir švarios odos, o jei suprakaitavote, – menkai tepadės. Stiprų kvapą geriau maskuoja dezodorantas.
Puiku, kad tramdo prakaitą, blogai, kad erzina odą. Ypač vasarą, kai daugiau prakaituojame ir dažniau nei paprastai depiliuojame pažastų plaukelius, šitaip ją įjautrindamos (skutimas peiliuku, pažeidžiantis odos apsauginį barjerą, – toks populiarus). Nieko keista, kad kyla infekcijų ir alergijų. Jei būtų 2000-ieji, teliktų skėstelėti rankomis: na taip, priemonės nuo prakaito sukelia odos problemų, bet ką darysi? Tačiau dabar – 2012-ieji, esame išrankesnės ir verčiame gamintojus paisyti mūsų reikalavimų. O pageidaujame štai ko: kad produktai nuo prakaitavimo darytų daugiau nei buvo įprasta.
Tobulesnės formulės
Taigi – mums jau maža, jei dezodorantai bei antiperspirantai tik gerai kvepia ir slopina prakaitavimą. Rinkos tyrimų kompanijos „Mintel“ duomenimis, vartotojai vis dažniau ieško higienos reikmenų, kurie dar ir puoselėja odą. Ar gamintojai mus girdi? Žinoma, jie pluša išsijuosę, kad patenkintų įgeidžius ir paskatintų atverti pinigines. Beje, tarkim, JAV dezodorantų ir antiperspirantų rinkos piniginė išraiška – apie 2 milijardai dolerių per metus.
Vietoj alkoholio – silikonas. Papurškus naujovišku dezodorantu-antiperspirantu, kurio pagrindas – vandens ir silikono mišinys, ant odos susidaro plonas apsauginis sluoksnis, neleidžiantis odai sausėti, neerzinantis jos po depiliacijos. Kita vertus, dėl to, kad yra silikono, produktas ne taip sparčiai džiūsta ir ne taip greitai atsiranda bjaurių baltų dėmių ant liemenėlių ir palaidinių.
Lengviau pašalinti. Naujausių antiperspirantų sudedamosios dalys ne itin giliai įsiskverbia į prakaito liaukų latakėlius, prausiantis jas lengviau nuplauti.
Subtiliai kvepia. Dėl to mažėja alergijos rizika.
Nepažeidžia natūralios mikrofloros pusiausvyros. Naujuosiuose dezodorantuose antibakterinės medžiagos, kaip antai triklozanas (kartu su kenksmingais mikroorganizmais sunaikinantis ir naudingus), keičiamos veiksmingomis, bet ne tokiomis agresyviomis.
Puoselėja odą. Į naujuosius dezodorantus ir antiperspirantus dedama alantoino, pantenolio, vitamino E, migdolų ekstrakto (pavyzdžiui, „Payot Ultra Douceur“), perlų ekstrakto (jo yra „Nivea Pearl Beauty“), terminio vandens (tarkim, „Avene“) ir kitų odai labai malonių priedų.
Slopina plaukelių augimą. Taip taip, esama ir tokių priemonių nuo prakaitavimo, kurios palengvina depiliavimą, nes jų veikiami plaukeliai dygsta lėčiau ir yra silpnesni.
Skatina geismą. Nieko nuostabaus, nes kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Unilever“ (prekių ženklai „Impulse“ (moterims) ir „Lynx“ (vyrams)), savo produkciją paskanina feromonais, kerinčiais priešingos lyties atstovus.
Natūralus kvapo gerinimas
Visos tos naujovės – labai gerai, bet esama ir kitų būdų, kad nevarvėtų prakaitas ir neskleistų bjauraus kvapo. Jų vertybė – paprastumas ir natūralumas:
- riebalais neaptekęs kūnas;
- dvasinė ramybė;
- rūbai iš lininio, medvilninio, šilkinio, vilnonio ir kitokio natūralaus pluošto audinio;
- dezodoruojančio mineralo lazdelė „Thai“;
- vandens procedūros – apsiplaukite pažastis acto ar sodos tirpalais, pagulėkite vonioje su ąžuolų ar gluosnių žievių ekstraktais, kojoms pasidarykite voneles su jūros druska, arbatmedžių, alijošių ištraukomis;
- citrusų „pudra“ – patrinkite odą susmulkintomis ir sumaišytomis apelsinų ir citrinų žievelėmis;
- tinkama mityba, mažinanti prakaitavimą ir ne stiprinanti, bet gaivinanti kūno kvapą – ribokite perdirbtą maistą, raudoną mėsą, česnakus, svogūnus, aštrius prieskonius, alkoholį, kavą; gerkite šalavijų ir mėtų arbatas; gardinkite valgį natūraliomis prieskoninėmis žolelėmis (petražolėmis, salierais, kalendromis, raudonėliais, čiobreliais, rozmarinais); įtraukite į valgiaraštį daugiau daržovių, vaisių, sojų produktų, grūdų, sėklų, riešutų be priedų, geros kokybės aliejų.
Pasak Mike’o Adamso, žinomo sveiko gyvenimo būdo propaguotojo, būtina suprasti, kad kūno kvapą veikia tai, ką išskiria prakaito liaukos, todėl verta pasikliauti ne išoriniais, bet vidiniais dezodorantais. Slopindamos tas liaukas antiperspirantais pažeidžiame natūralų procesą, kurio svarbi dalis – organizmo apsivalymas nuo toksinų. Blokuodamos prakaitavimą tam trukdome! Maža to, dar ir didiname nuodų kiekį – juk daugelio dezodorantų ir antiperspirantų gamyboje naudojami įvairūs chemikalai ir sunkiųjų metalų, kaip antai aliuminio, junginiai, o šios medžiagos, patekusios į organizmą, sveikatos neprideda. Tiesą sakant, mokslininkai spėja, kad neurotoksinų grupei priklausantis aliuminis gali būti susijęs su Alzheimerio liga. Štai kodėl patartina savo kūno kvapą gerinti ne tik kosmetikos skyriuose įsigyjamomis priemonėmis, bet ir atsispirti pagundai valgyti ir gerti visa, ko norisi.
Dėl itin gausaus prakaitavimo kyla dehidratacija, kuri savo ruožtu sutrikdo kepenų veiklą, gali paskatinti karščio smūgį.
„Pamėginkite 24 valandas apsieiti be dezodoranto. Jei kvapas, kurį užuosite, atrodys nepakenčiamas, įsivaizduokite, koks jis viduje!“ – ši Mike’o Adamso mintis gali turėti racijos.
Faktai apie prakaitavimą
Prakaitavimas – toks kasdienis dalykas, kad paprastai atkreipiame į jį dėmesį tik tada, kai pajuntame kūnu tekančias sroveles ar nemalonų kvapą. Štai keletas faktų, padėsiančių geriau suprasti to prigimtį.
Ar visos prakaito liaukos vienodos?
Skiriami du jų tipai: ekrininių liaukų yra visame kūne, jos atsiveria tiesiog į odos paviršių, jų sekreciją sudaro vanduo (99 proc.), druskos ir mineralai, o apokrininės išsidėsčiusios plaukuotose zonose – pažastyse, gaktos srityje, smilkiniuose, kaktoje. Prakaite, kuris išsiskiria per plaukų folikulus, yra baltymų ir riebalų.
Kodėl pažastų prakaitas palieka geltonų dėmių ant drabužių?
Dėl apokrininių liaukų prakaito sudėties. Jis yra tirštesnis nei ekrininių, balkšvo ar gelsvo atspalvių.
Kodėl vaikams nereikia dezodorantų ir antiperspirantų?
Apokrininės liaukos susiformuoja lytiškai subrendus.
Ar nuolatinis ir gausus prakaitavimas yra sveikatos sutrikimo požymis?
Tai gali būti hiperhidrozė, kuri prasideda lytiškai subrendus. Vieniems ji pasireiškia tik atskiruose plotuose, pavyzdžiui, pažastyse ar delnuose, kiti patiria ją visame kūne. Prakaitavimas ypač gali sustiprėti užgriuvus stresui, prasidėjus infekcinei ligai.
Ar per didelis prakaitavimas gali būti ne tik neestetiškas, bet ir žalingas?
Dėl itin gausaus prakaitavimo kyla dehidratacija, kuri savo ruožtu sutrikdo kepenų veiklą, gali paskatinti karščio smūgį. Dirbti karštyje storai prisirengus tikintis, kad taip pavyks atsikratyti svorio, pavojinga.
Ar treniruotas žmogus lengviau ištveria dehidrataciją?
Fiziškai geriau pasirengusiems žmonėms nedidelė ar net vidutinė dehidratacija mažiau pavojinga nei vengiantiems fizinių krūvių.
Kodėl karštomis dienomis pavasarį prakaituojama mažiau nei vasarą?
Atrodo, kad prakaito liaukoms reikia aklimatizuotis. Žmogus, per žiemą atpratęs nuo karščio, gali išskirti 1 litrą prakaito per valandą. Maždaug po šešių karštų savaičių tas kiekis padidėja du tris kartus.
Kodėl mankštintis darosi sunkiau, jei gausiau prakaituojama?
Vanduo į prakaito liaukas patenka iš kraujo. Kuo daugiau prakaituojame, tuo labiau tirštėja kraujas ir sunkiau dirba varanti jį širdis.
