„Silpnybės papuošalams nejaučiu, puošiuosi jais saikingai, bet net ir pati nežinau, kaip susigundžiau šiuo masyviu, aukštos prabos auksiniu žiedu. Dūminis kvarcas, briliantai – gal šie natūralūs akmenys mane ir užbūrė? – šypsodamasi svarsto Gintarė, juvelyrikos namuose „Première“ neatsispyrusi rankų darbo kūriniui. – Nors esu moteris, mėgstanti blizgučius ir gražius dalykėlius, fintikliuškų – pigios bižuterijos nedėviu. Jeigu jau renkuosi papuošalą, tai rimtą, turintį išliekamąją vertę, keliantį teigiamas emocijas, su natūraliais akmeninis, tauriaisiais metalais. Beje, šis žiedas yra pirmas papuošalas, kurį pasidovanojau sau pati.“
Kasdien Gintarės ranką puošia prabangūs sužadėtuvių ir vestuvinis žiedai. Ant kaklo žėri subtilus kryželis su briliantais, kurį dar draugystės pradžioje jai padovanojo vyras: „Pirmoji Dariaus dovana... Man tai – brangus prisiminimas.“ O štai auskarų iš savo papuošalų dėžutės beveik neištraukia – juos įsisega tik retomis progomis.
„Su mama nuolat bendraujame, kai tik galime, ir susitinkame. Labai norėjau jai parodyti savo naująjį pirkinį ir vienos vakarienės metu lyg tarp kitko pasakiau: „Žiūrėk, ką pasidovanojau!“ Mamos susižavėjimą pamačiau akimirksniu, o praėjus kelioms valandoms po išsiskyrimo ji man paskambino: „Man niekaip neišeina iš galvos tas tavo žiedas... Aš irgi tokio noriu!“
Jau kitą dieną nulėkėme į juvelyrikos namus ir užsakėme identišką. Tiesa, mamai dar kilo idėja jaunėlei seseriai Deimantei užsakyti tokio pat stiliaus pakabuką ant kaklo. Džiaugiuosi, kad dabar turime tai, kas mus, visas tris šeimos moteris, vienija. O kasdien svečioje šalyje pasižiūrėjusi į šį žiedą visada prisimenu Lietuvoje likusią mamą... Kol kas neturiu dukros, bet būtų šaunu širdžiai mielus meno kūrinius perleisti iš kartos į kartą“, – sako Gintarė.
