Šis „cheminis elementas“ priverčia suktis pasaulį. Švenčių proga norėdami nustebinti artimus žmones verčiamės per galvą. O gal to visai nereikia daryti? TV3 populiariųjų lietuviškų serialų aktoriai pasakoja apie savo įsimintiniausias romantiškas akimirkas ir meilės dienos staigmenas. Jei vis dar dvejojate, ar reikia šiemet prisipažinti meilę, gal jūsų mėgstamų serialų aktorių žodžiai jus įkvėps?
Agnė Grudytė-Guobienė („Naisių vasara“)
„Kas yra meilė – sunku pasakyti. Arba ją jauti, arba ne. Ir visai nesvarbu, ar šis jausmas su atsaku, ar be... tiesiog reikia džiaugtis, kad apskritai patyrei tokį jausmą. Kai kas sako, kad meilė trunka trejus metus, tačiau aš manau, kad ta tikroji meilė laikui bėgant tampa dar didingesniu jausmu.
Tikiu meile iš pirmo žvilgsnio: kai pirmą kartą sutikus TĄ žmogų, pusei sekundės sustoja suktis pasaulis ir kažkur giliai širdy „užsikabina kabliukas“.
Kaip šiemet sutikiu šv.Valentino dieną? Neplanuoju. Manau, kad geriausia to ir nedaryti. Atmenu vieną šaltą vakarą, sninga, o mes apsimuturiavę šalikais, užsimaukšlinę kepures, susikabinę rankomis išėjome pasivaikščioti prie jūros. Čiuožėme ant ledo, vaikščiojom ant molo. Nieko ypatingo... bet su ypatingu žmogumi. Tokio Šv. Valentino vakaro ilgai nepamirši“.
Vaida Kalkauskaitė („Moterų alėja“)
„Šiemet Šv. Valentino diena sutampa su kinų naujais metais, taigi man tai dviguba šventė. Atrodo, kad su draugais darysime vakarėlį abiem progom. Suprantate ironiją? Mums ta Valentino diena tiek pat svarbi kaip ir kinų Naujieji. Švęsti meilę reikia ne vieną dieną per metus, o kasdien, kiekvieną akimirką praleistą su mylimų žmogum.
Prisipažinti meilėje yra labai baisu. Kankina abejonės: o jei paskubėjau, o jei atstums? Tačiau, kad ir kaip bijotum, prisipažinti reikia. Ir kalbėti iš širdies. Net jei po kelių minučių raudonuosi iš gėdos ir galvosi „po galais, ką aš padariau...“
Aš manau, kad meilė visada gyvena žmogaus viduje ir snaudžia, kol kažkoks žmogus ją pažadina. O tada pasaulis pasidaro šviesesnis. Meilė tai, kai nuo vieno bučinio pasidaro taip gera, kaip suvalgius kalną ledų.
Aš tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, nors pačiai to patirti neteko“.
Danielius Budrys („Naisių vasara“)
„Net neįsivaizduoju, ar yra pasaulyje žmogus, kuris nesijaudintų prisipažindamas meilėje. Tai prilygsta tarsi šuoliui į eketę. Tik štai tokie dalykai kaip meilė iš pirmo žvilgsnio man yra juokingi ir primena vaikystę, kai mokykloje kasdien vis įsimylėdavau kokią naują mergaitę.
Šv. Valentino dieną mėgstu paūžti. Ir šiemet jau viskas suplanuota: iš pradžių naktinis klubas, o vėliau namai, kur jau lauks atvėsintas šampano butelis, šokoladiniai ledai ir daug žvakių“.
Asta Steponavičiūtė („Moterų alėja“)
„Šiemet Šv. Valentino pasimatymą teks nukelti iki Šv. Velykų. Mano vaikinas gyvena Graikijoje, tad mes susitinkame ne taip dažnai. Nors paprastai pasimatome jo šalyje arba Lietuvoje, šiemet susitikti nutarėme Paryžiuje.
Kas ta meilė – man yra mįslė. Vieni sako, kad tai liga, kiti – kad tai tik biocheminiai reiškiniai. Aš nelinkusi analizuoti. Užtenka to, kad sutikus mylimą žmogų linksta kojos, nesinori paleisti jo rankos, negali įsivaizduoti savęs be jo.
Prisipažinimo meilėje pirmenybę aš linkusi palikti vyrams. Man pirmai padaryti tą baisu. Be to, reikia tai sakyti, jei iš tiesų jauti. Nesuprantu žmonių, kurie meluoja, kad myli. Tokiais svarbiais žodžiais švaistytis negalima.
Galbūt todėl netikiu meile iš pirmo žvilgsnio. Susižavėjimas, aistra – taip. O meilė ateina vėliau.
Dėl tokio mano požiūrio man net nereikia specialios dienos, kad galėčiau pasakyti mylimam žmogui, kaip jį myliu. Darau tą kiekvieną dieną. O Šv. Valentino dienos nesureikšminu. Todėl per ją – kaip įprastai – dirbsiu“.
Rimanta Krilavičiūtė („Naisių vasara“)
„Šv. Valentino diena – man nėra jokia tradicija. Tai tiesiog komercinė šventė, tačiau aš joje irgi dalyvauju, bet tik todėl, kad neįžeisčiau šalia esančių. Tik ar ši šventė kaip nors susijusi su meile, abejoju. Nes netikiu, kad tokį didingą jausmą galima išreikšti žodžiais ar popierinėmis širdelėmis. Nes meilės jausmas įvilktas į konkrečius žodžius ar širdelės formos balionus yra tas pats kaip kvapas transliuojamas per televiziją“.
Lina Kaladytė („Moterų alėja“)
„Iki šiol negaliu pamiršti įstabiausio pasimatymo. Vyras man liepė palaukti jo degalinėje, kol jis baigs darbus ir paskambins. Laukiu pusvalandį, o jis neskambina, ir pats neatsako. Supykau. Pasukau namų link, o tada ir prasidėjo...
Sustabdė policija. Aš be diržo. Jie mane vežt į nuovadą. Pakeliui paaiškėja, kad mano mašina – vogta. Atveža prie nuovados. Užriša akis – neva galiu pamatyt liudininką, kuris mane turės atpažint kaip galimą jo mašinos vagį. Įeinam į nuovadą, o ten mane įgrūda į liftą. Kol susigaudau, kad nuovadoje lifto būti negali – aš jau ant namo stogo. Manau viskas... Ir staiga pasigirsta romantiška melodija. Man nuriša akis – viešbučio stogas, padengtas staliukas ir maniškis visas išsišiepęs. Iš pradžių maniau – duosiu į snukį, bet po šampano taurės ir meilės žodelių atlyžau“.
„Aš tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, nes ją patyriau. Su savo vyru susipažinau tarpduryje tikra to žodžio prasme. Vienoje įstaigoje jis plačiai atvėrė duris ir pylė man į kaktą. Įtaisė man gumbą, ko iki šiol negali sau atleisti – štai dėl ko mes jau trejus metus kartu“.
Vaida Kavaliauskaitė („Naisių vasara“)
„Mano nuomone meilė – tai pirmiausiai pagarba. Tai viskas kas telpa į žodį – pagarba. Žodis meilė ir yra pagražinta pagarbos forma.
Prisipažinti meilę visai nereikia bijoti. Juk tuo metu atskleidžiame gražius jausmus, parodome, koks mums svarbus tas mylimas žmogus. Ir tikrai nereikėtų mindžikuoti, stoviniuoti ir laukti. Anksčiau tikėjau meile iš pirmo žvilgsnio, tačiau kuo toliau, tuo labiau suprantu – pamilti reikia laiko. Štai dėl ko nesureikšminu Šv. Valentino dienos, kai žodžiu „myliu“ švaistomasi į kairę ir dešinę“.
Gyvenimiškos, jausmų kupinos istorijos su TV3 žiūrovų pamėgtais aktoriais – pirmadieniais-penktadieniais 17.40 val. „Naisių vasaroje“ ir savaitgaliais 18.10 val. „Moterų alėjoje“.
