A.Vedrickaitė mėgo piešti dar nuo vaikystės. Tačiau po kurio laiko pasukusi į muziką šį širdžiai mielą hobį ėmė ir pamiršo.
O prisiminė prieš kelis mėnesius ir visai netikėtai. Kartą apsilankiusi pas draugę pamatė jos sienas, nukabintas piešiniais. Pasirodo, pati bičiulė juos nutapiusi – tris savaitės sirgo, tad susigalvojo sau veiklos. To užteko, kad ir Augustė įkvėpimo pasisemtų. Tad nieko nelaukusi nuskubėjo į parduotuvę ir įsigijo piešimo priemonių – drobių, dažų.
„Ir pabandžiau pirmą kartą tapyti akrilu. Vaikystėje dažniausiai paišydavau pieštuku, tėvų tikrai niekada nebuvau prašiusi pinigų akrilui, drobėms. Anksčiau man atrodė, kad tik tikri menininkai gali paišyti ant drobių. O dabar atėjo kitoks supratimas – kodėl tik menininkai, kodėl aš negaliu pabandyti?“ – pasakojo Augustė.
Ir pabandė. Savo sūnui, dideliam automobilių gerbėjui, nutapė „Dodge“. Šis liko labai patenkintas.
Netrukus Augustė iš bičiulio Kalėdoms gavo dovanų eglutę. Tuomet svarstė – kaip reikėtų jam atsidėkoti? Šis paprašė, kad atlikėja nutapytų piešinį. Taip gimė dar vienas darbas.
Vėliau pas atlikėją apsilankė draugė su savo sūnumi, kuris, pamatęs Augustės sūnui nutapytą piešinį, irgi užsimanė kažko panašaus. Tad draugės berniuko gimtadieniui moteris nutapė „McLaren Senna“ automobilį. Šis piešinys buvo lemtingas – nuo jo prasidėjo mokami užsakymai. Piešinius Augustė ėmė rodyti socialiniame tinkle, jų užsimano tai vienas, tai kitas.
„Aš nesiskelbiu profesionalia paveikslų tapytoja. Tai tiesiog malonumą teikiantis hobis, tam tikra meditacijos forma, būdas praleisti karantiną. O jei dar kažkam patinka ir kažkas nusiteikęs nupirkti mano darbus, džiaugiuosi – man tai įvertinimas. Negaliu dainuoti, tai pradėjau tapyti. Netikėta pačiai“, – šyptelėjo Augustė.
Ji svarsto, galbūt yra ir tokių, kurie paveikslus perka vien todėl, kad yra jos, kaip dainininkės, gerbėjai. Ir nors žmonės Augustės darbus giria, moteris atvirai sako, kad piešimo pamokų nėra lankiusi. Nors tokią svajonę vaikystėje turėjo – rinkosi, stoti į dailės mokyklą, ar į muzikos. Tuomet nugalėjo pastaroji.
„O prieš baigiant muzikos mokyklą man siūlė stoti į konservatoriją, bet aš laikiausi pozicijos, kad jei tau duota ir jei to nori, padarysi ir be papildomų mokslų. Todėl plačiau dainavimo taip pat nesu studijavusi, nes mano tikslas nėra būti vokalo mokytoja. Tiesiog pasitikėjau savimi, kad galiu ir noriu dainuoti, kurti. Tas pats ir su tapyba, tik ją kurį laiką buvau apleidusi“, – pasakojo A.Vedrickaitė.
Iš naujo atradus tapybą jai pagelbėjo ir internetas – jame daug patarimų, piešimo technikų, belieka bandyti jas pritaikyti. Atlikėją ši veikla įtraukia vis labiau, sulig išaugusiu susidomėjimu jos namuose ėmė daugėti ir įvairių piešimo priemonių.
Augustės darbų pavyzdžiai – galerijoje:
Augustė neslepia, kad prisimintas hobis padeda lengviau išgyventi karantiną – juk kol uždrausti koncertai, atlikėjų situacija nepavydėtina. Tiesa, ji baigusi Verslo vadybą, tačiau nutrūkus muzikinei veiklai ieškoti darbo pagal specialybę nesvarstė – sako, yra pernelyg meniškos sielos, kad dirbtų darbą nustatytomis valandomis. Be to, esant tokioms aplinkybėms per karantiną gali daugiau laiko praleisti su sūnumi.
„Mane ir draugai jau seniau skatino ieškoti papildomos veiklos, siūlė pagalvoti, ką dar galėčiau veikti be dainavimo. Taip pat šeimoje toks lyg spaudimas buvo. Ir štai, netikėtai atsirado ta papildoma veikla. Nežinau, kiek ilgam, ir kas iš to išaugs, bet džiaugiuosi“, – patikino 15min pašnekovė.
O ar šį užsiėmimą ji norėtų tęsti ir vėl suaktyvėjus muzikinei veiklai? Augustė įsitikinusi, kad abu darbus puikiai suderintų, nes koncertuoti dažniausiai tenka savaitgaliais, o kitu metu laiko turi pakankamai daug.
„Dabar supratau, kur galėčiau jį išnaudoti. Tuo labiau, kad tiek muzika, tiek tapyba nėra darbai per prievartą – tai mano hobiai. Nedaug žmonių, kurių hobis sutampa su darbu. Aš viena iš tų laimingųjų“, – patikino Augustė.
Per kelis mėnesius A.Vedrickaitė nutapė maždaug dvi dešimtis paveikslų – bene 15-a pardavė, o du automobilius vaizduojantys piešiniai puošia jos vaiko kambarį. Tačiau pačios kambaryje savo paveikslų nekabina.
„Visi klausia, kodėl sau nepiešiu, bet man atrodo, kad tai būtų pernelyg narciziška. Šiandien mėgaujuosi tuo, kad yra norinčių turėti mano paveikslus ir mielai piešiu jiems. Nors prisipažinsiu – tą, kurį padovanojau už eglutę, atiduoti buvo net šiek tiek gaila, nes motociklas pavyko visai gražiai. Bet dabar ploju katučių, kad gaunu užsakymų“, – pasakojo moteris.
Iš pradžių Augustė piešdavo tik automobilius, tačiau kartą nutapiusi prabangų senovinį automobilį suprato, kad geriau transporto priemonių jau nebenupieš. Todėl dabar sulaukia užsakymų pavaizduoti ir gamtos vaizdinius, gyvūnus. Tiesa, kol kas tapydama naudojasi nuotraukomis, bet jas atkartoti vis tiek stengiasi savaip, o ateityje galbūt pamėgins pasitelkti ir vien tik savo fantaziją.
„Kartais atsikeli ryte, net nepavalgiusi 10 valandą pradedi piešti ir po to pagalvoji, kad reikia eiti papusryčiauti. Žvilgtelį į telefoną – jau 17 valanda. Laikas bėga nepastebimai, o kartą prie vieno piešinio su minimaliomis pertraukėlėmis prasėdėjau ir 17 valandų. Įsijungiu fonui filmų kanalą ir piešiu“, – pasakojo Augustė, vienam darbui dažniausiai skirianti dvi ar tris dienas.
