Sėkmingiausiais metais – krizė
Anot prodiuserio, praėjusį šeštadienį turėjęs įvykti didžiausias „8 Kambario“ koncertas, kuriam buvo ruoštasi daugiau nei pusmetį, dėl COVID-19 buvo nukeltas į birželio mėnesį.
„Jau seniai visi kalbėjo, kad artimiausiu metu bus ekonominė krizė. Vien žvelgdami į pasaulines akcijų biržos tendencijas visi klausė, kada šis burbulas sprogs. Tiesiog pandemija viską paspartino. Jau pasirodžius pirmiesiems Corona viruso atvejams Europoje, pradėjome stebėti kitų šalių veiksmus ir ruošėmės galimam scenarijui perkelti koncertus“, – prisipažįsta pramogų industrijos atstovas.
Penkis metus su vienu žinomiausių Lietuvos hiphopo duetų dirbantis R.Fedasiukas atskleidžia, kad pirmasis signalas apie artėjančią krizę buvo sulėtėję bilietų pardavimai.
„Kai Italijoje bei kitose Europos šalyse prasidėjo pandemijos banga, mes pastebėjome, kad Lietuvoje žmonės į šią situaciją tikrai reaguoja – pradėjo mažėti bilietų į „Žalgirio“ arenos ir kitus suplanuotus koncertus pardavimai. Tada neužilgo viskas vėl atsistatė ir po kelių dienų – vėl visiškas štilis. Buvo dienų klausimas, kada bus paskelbtas karantinas,“ – teigė prodiuseris. Pasak jo, antro signalo laukti nebereikėjo – su komanda iškart sėdo ieškoti sprendimų, kada ir kaip perkelti visus grupės koncertus.
R.Fedasiukas atvirauja, kad koncertų perkėlimas yra kompleksinis uždavinys. Kai tu turi ne vieną, o keliolika renginių ir tuo pačiu metu koncertų datų perkėlimus bando daryti visi – rasti tinkamas datas yra nemenkas iššūkis. Pavyzdžiui, Kaune artimiausiems trims mėnesiams buvo likusios vos kelios datos savaitgaliais, tad teko rinktis ne tai, ko norėtum, o tai, kas dar buvo likę. Dar vienas iššūkis – užtikrinti, kad visa renginio komanda (muzikantai, garsistai, apšvietėjai) būtų laisvi pasirinktą dieną, nes šios srities profesionalas dažnai yra susiplanavęs savo darbus pusmečiui į priekį. Jis pastebi, jog tik atsidavusios komandos dėka viską pavyko išspręsti pusdienio eigoje.
Anot prodiuserio, šiam koncertui visa komanda ruošėsi labai ilgai ir intensyviai – repeticijos su gyvo garso grupe vykdavo net tris kartus per savaitę. Buvo likusi paskutinė generalinė repeticija „Lofto“ patalpose ir kitas žingsnis jau turėjo būti pasirodymas didžiausioje šalies arenoje. R.Fedasiukas prisipažįsta, kad ši ekonominė krizė ištiko grupę pačiais sėkmingiausiais jos metais.
Be didžiausio pasirodymo Kaune, dar pavasarį turėjo įvykti keli „8 Kambario“ koncertai Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje, iki vasaros buvo suorganizuota daugiau nei dešimt koncertų skirtinguose Lietuvos miestuose. Taip pat teko pakoreguoti planus su užsienio įrašų kompanijomis ir plėtros tikslais. Pasak R.Fedasiuko, viskas nusikėlė vėlesniam laikui.
Svarbus vieningumas ir socialinė atsakomybė
Karantino metu sustojus pramogų industrijos veiklai, iškart suintensyvėjo šioje srityje dirbančių žmonių bendruomeniškumas. Visų jų tikslas – padėti šios srities atstovams kuo švelniau išgyventi šį sudėtingą ekonominį nuosmukį.
„Iš karto buvo aišku, kad pramogų industrija atsidurs recesijoje, bet šiandien jau matome, kad nuosmukis tęsis daug ilgiau. Kiekviena Lietuvoje su pramogų verslu susijusi asociacija kelia savo tikslus, bet šiuo metu esmė yra būti išgirstiems, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, padėsiantys išsaugoti pramogų verslą ir sumažinti krizės padarinius“, – įžvalgomis dalijasi R.Fedasiukas.
Jis pastebi, kad pastaruoju metu apskritai atsirado daugiau geranoriškų socialinių iniciatyvų, kurios atsiranda ir versle. Restoranų ir kavinių tinklų atstovai teikia maistą medikams ir socialiai remtiniems asmenims, nemažai dizainerių ir drabužių pramonės įmonių susivienijo kartu pagaminti apsaugos priemones ligoninėms, didelė dalis įmonių parodė supratingumą susiklosčiusiai situacijai ir ėmėsi veiksmų užtikrinti savo darbuotojų saugumą. Socialinės atsakomybės apraiškų prodiuseris pastebėjo ir kitoje savo veikloje – didžiausio verslo vlogo „Proto industrija“ kūrime.
„Filmavimų metu mes lankomės įvairiose gamyklose, didelėse įmonėse, kuriose dirba nuo keliasdešimt iki kelių šimtų žmonių. Dar nepaskelbus karantino, tiek laidos komanda, tiek ir visų įmonių vadovai, suprasdami riziką, nusprendė perkelti filmavimo datas. Nors filmavimai sustojo neribotam laikui, išties džiugu, kad Lietuvos verslas rimtai vertina savo darbuotojų saugumą“, – pozityvių emocijų neslepia prodiuseris.
Jis prisipažįsta, kad laidos kūrybinė komanda rado kitą sprendimą: šiuo metu rengia naujų laidų seriją „Karantino interviu“. Jų metu Lietuvos verslininkai nuotoliniu būdu dalijasi patirtimi, kaip sekasi suvaldyti krizę savo įmonėse.
Karantinas leidžia išnaudoti naujas galimybes
Pasak R.Fedasiuko, kol tęsiasi karantinas, namuose galima išties nuveikti daug prasmingų ir ilgai atidėliotų darbų. Jis prisipažįsta, kad tiek „8 Kambarys“, tiek „Proto industrijos“ komanda sąžiningai laikosi karantino ir jau kuria artimiausių mėnesių planus. Operatyvus persiorientavimas netgi leido išnaudoti naujas galimybes.
„Šiuo metu grupės „8 Kambarys“ nariai Deividas ir Karolis įrašinėja naujus kūrinius, o „Proto industrijos“ interviu su verslininkais vyksta nuotoliniu būdu. Džiugu, kad šiuolaikinės technologijos leidžia keistis informacija ir įgyvendinti daug veiklų, neišeinant iš namų. Žinoma, didelės reikšmės krizės pasekmių sušvelninimui turi ir nuolatinis planavimas. Paskelbus karantiną ieškojome sprendimo, kaip turės prie esamos situacijos prisitaikyti „Proto industrijos“ laida, pradėjome galvoti, ką galėtume duoti naudingo Lietuvos visuomenei šiuo laikotarpiu.
Norėjome pakalbinti jau seniau laidose dalyvavusius vadovus ir leisti jiems iš savo pozicijos įvertinti dabartinę situaciją, taip parodant, kad verslas ir įmonės nėra negyvos būtybės. Tai yra organizmas, už kurio stovi žmonės, kurie turi atsakomybes ir išgyvena sunkumus. Tuo tarpu su „8 Kambarys“ ir kitais prodiusuojamais atlikėjais dirbame namuose: šiuo metu stengiamės susitelkti į naujų kūrinių kūrimą ir planuotis leidybą“, – sako prodiuseris.
Pasak jo, COVID-19 krizė išties didelis išbandymas bet kokiam verslui. Ji neišvengiamai patikrins ir pramogų pasaulio pamatus Lietuvoje bei visame pasaulyje. Daugelio atlikėjų pajamos dabar pagrinde generuojamos iš atributikos ir kūrinių perklausų įvairiose apmokamose muzikos platformose, tokiose kaip „Spotify“, „Pakartok“. Ypač tai aktualu jauniems dainų autoriams, kurių muzikos palaikymas yra vienintelis šansas įveikti šią netikėtą krizę.
